Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 
 

 
 

 
 
 

Pranešimai spaudai > Pranešimai spaudai :) > Mamos suknelė
Dalintis

Mamos suknelė 
Vilniaus gimdymo namus pasirinkau visai neatsitiktinai. Mano mama 1984 ir 1987 pagimdė mane ir mano brolį. Aš 2011 ir 2013 taip pat pagimdžiau savo vaikus. Jei labiau remtumėmės mokslo teorija, o ne religine tiesa, tai pastebėtume, kad Vilniaus gimdymo namai ir yra ta vieta, kurioje moterys tampa mamomis.

Ši teminė paroda skirta mamoms, siekiant sustiprinti mamų ir dukrų ryšį,atskleisti jo stiprumą, grožį ir išskirtinumą. Pradžioje buvau sumaniusi fotografuoti jaunas moteris (amžius tarp 20-35 m) su jų mamų, močiučių suknelėmis, tačiau vėliau ši amžiaus amplitudė gerokai išsiplėtė. Juk ne tik mažų naujagimių nuotraukos žadina jausmus apie motinyste. Tarkim mano
atveju, motinos diena asocijuojasi su mano mama, o ne su mano vaikais. Juk net kol laukiesi, niekas taip stipriai Tavęs nesupras, apart gydytojos ir Tavo mamos.

O kalbant apie parodos pavadinimą, tai jį įkvėpė Neringos Čereškevičienės daina “Mamos suknelė” . Kiekviena mama buvo panelė, kuri turėjo savo mamą. Šiuo metu šios panelės turi savo vaikus, kuriuos saugo ir perduoda vertybes
puoselėtas šeimose, kuriose užaugo. Per asmeninę patirtį pajutau, kad relikvija gali tapti bet koks daiktas paveldėtas iš senelių ar prosenelių ir saugantis jų atminimą. Šiuo atveju drabužis gali atspindėti šeimos narių gyvenimo istoriją ir socialinę bei turtinę padėtį. Kiekviena šeima dažniausia turi daiktų, kurie saugomi ir perduodami iš kartos į kartą. Tai gali būti nuo labai vertingų daiktų, kaip kad juvelyriniai dirbiniai, senelių medaliai, iki tiesiog asmeniškai brangių daiktų kaip laikrodis, karo metu rašytas laiškas ar atsiųstas atvirukas su meilės prisipažinimu, knyga, nuotrauka, apyrankė iš gimdymo namų, kurias
mano mama ir aš pati saugau kaip patį brangiausią atsiminimą, arba Mamos suknelė.

Savo šaknų atradimas ir puoselėjimas suteikia žmogui stabilumo ir jėgos jausmą. Gera, kai žinai, iš kur atėjai ir kur link eini. Kuo labiau tyrinėsime savo praeitį ir šeimos istoriją tuo stipriau ir jausimės. Šeimos relikvijos dažnai slepia daug istorijų. Pradėkime jomis domėtis, dalintis ir tikrai pasijusime stipresni vidumi. Drabužis juk gali saugoti energiją, žmogaus kuris jį vilkėjo. Tad jei tikime angelais, kodėl jais negali būti mūsų Mamos?

Į Mamos suknelės fotosesijas stengiausi įtraukti ir pačias mamas. Mano manymu, tai leido labiau atskleisti suknelės grožį ir tarpusavio santykius. Ir galbūt yra tokių atvejų, kai tam tikroms mamos laukimasis kelia netik teigiamus jausmus, juk pradžioje turės tokį bejėgį žmogutį, o jei dar šeimoje smurtaujama, pačiai reikia pagalbos, tai tas vaikas gali pasirodyti
našta. Bet jei tos moterys pamatys šią parodą, kur vaikai jau suaugę ir be proto myli savo mamą, tikiu, kad tai galėtų joms suteikti stiprybės auginti savo vaikelį? Juk vaikai yra mūsų didžiausias turtas.

Kiekviena herojė prieš fotosesiją yra kalbinama apie suknelės istoriją, jausmus kurie užplūsta ją apsirengus – tiek mamai žiūrint į dukrą, tiek pačiai dukrai. Fotografavau žinomas ir nežinomas moteris norėdama parodyti, kad tiek mamos, tiek dukros nepaisant nieko – yra mylimos vienodai ir besąlygiškai. Smagu, kai viešoj erdvėj jau matau šio projekto aktualumą ir norą pažadinti vertybes, tarkim po Austėjos Landsbergienės postu jau mačiau vienos darželio auklėtojos komentarą, kuri sumanė mamos dienos proga darželyje suorganizuoti šventę, kurioje vaikučiai būtų aprengti mamų vaikystės drabužiais arba
pačios mamos ateitų su savo mamų suknelėmis. Jolanta Leonavičiūtė dalindamasi nuotrauką facebook‘e parašė, kad taip susijungia praeitis su dabartim. Tęsiant jos mintį sakyčiau, kad suknelė yra tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties.

Lauros Vagonės atveju, suknelė yra daugiau nei relikvija. Jos dabartinė veikla taip stipriai susijusi su mamos vestuvine suknele, kad ją drąsiai įvardinčiau kaip verslo sėkmės talismanu. Po fotosesijos su Rasa Tapiniene, pasijaučiau, kad šį nuostabų žmogų mielai pasikvieščiau pietauti eilinę dieną. Apie šią reto šiltumo moterį, kuri sukūrusi itin stiprų ryšį su savo dukra – Vasara, būtų galima atskirą parodą padaryti.  Pačios, Rasos, mama gyvena užsienyje. Tai galbūt suknelė ir yra
tas tiltas jausti ją šalia. Rasa išsikraustydama gyventi į Vilnių pasiėmė mamos suknelę su savimi. Netgi per savo vestuves buvo noras ją vilkėti, bet pasitarusi su mama nusprendė siūtis naują. Ir nors pasisiuvo kitą, bet šios dvi suknelės išliko stilistiškai labai panašios.

Paskutinės herojės, kurias nufotografavau iki parodos atidarymo buvo – Neringa Čereškevičienė su dukra Kotryna. Niekada netikėjau, kad daina buvo parašyta pagal realiai egzistuojančią mamos suknelę. Ši suknelė buvo siūta 1985 m., kuomet Neringos mama baigė vidurinę mokyklą. Pati suknelė yra nuostabaus grožio, o jos pasiuvimui rausvos spalvos medžiaga buvo siųsta tuo laiku net iš Amerikos. Neringos mama mokėsi su Neringos tėčiu nuo 8 klasės. Pati autorė juokauja, gal suknelė ir buvo paskutinis akcentas tėčio apsisprendimui vesti mamą? J

Projektas su paroda nesibaigia, o tik prasideda. Jau turime naujų herojų kurias ruošiamės fotografuoti ir išduosiu paslaptį, kad  kitais metais šiuos darbus pakeis naujos ir nebūtinai lietuviškos suknelės!

Fotografė
Akvilė Razauskienė
+370 622 53 087
 <http://www.razauskai.lt/> www.razauskai.lt
 

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
Map
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą