Visais laikais, net ir tada, kai mokyklos lankymas buvo privalomas nuo septynerių metų, į pirmą klasę ateidavo šešiamečių. Tėvai sakydavo, kad jų vaikas jau moka skaityti, skaičiuoti, kad mažylis pats labai nori eiti į mokyklą. Būdavo tėvų, kurie ryždavosi anksčiau leisti dukrą ar sūnų į pirmą klasę, nes šie iš kitų bendraamžių išsiskyrė ūgiu, fizine branda.

Tačiau vienas kitas vaikas į pirmą klasę ateidavo ir vyresnis – 8 metų, nes tėvai nerimaudavo dėl vaiko sveikatos, sakydavo, kad jis dar labai nesavarankiškas, arba patys norėdavo atitolinti pirmoko tėvų rūpesčius. Juk naujas vaiko statusas (jis tampa mokiniu) pareikalauja iš tėvų didelės atsakomybės.

 

Mokyklos lankymas nuo šešerių metų tapo kone visuotiniu reiškiniu sovietiniais metais įvedus šešiamečių mokymą.

 

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo kuriama nauja švietimo sistema. Ji pagrįsta demokratiškumo, humaniškumo, laisvės, tautiškumo, atsinaujinimo principais. Todėl šiandieninio mokinio tėvai turi suprasti, kad jaunosios kartos ugdymas nuolat išgyvena pokyčius. Jis yra atnaujinamas, nes to reikalauja besikeičianti XXI a. visuomenė. Tai nuolat akcentuojama Europos ir Lietuvos švietimo dokumentuose.

 

Demokratizuojant švietimą atsisakyta griežto mokymosi pradžios reglamento. Pradinio ugdymo sampratoje (patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2003 02 03 įsakymu Nr. 113) rašoma:

„Pradinis ugdymas pradedamas teikti vaikams nuo 6 metų“ (2 punktas). Tokia nuostata tikrai demokratiška, ji leidžia tėvams pasirinkti. Ji tinka ir tiems tėvams, kurie savo atžalas nori pradėti leisti į mokyklą nuo šešerių metų, ir tiems, kurie linkę laukti, kol jų vaikui sueis septyneri metai. Be to, visiškai aišku, kad mokykla negali nepriimti vaiko į mokyklą, jeigu jam jau suėjo 6 metai.

 

 

Kuris amžius tapti mokiniu pats optimaliausias?

Vienintelio teisingo atsakymo nėra. Tėvams reikėtų atsižvelgti į daugelį aplinkybių.

 

Pats svarbiausias kriterijus – vaiko sveikata. Toje pačioje Pradinio ugdymo sampratoje aprašyti 6–7 metų vaikų ypatumai. Ir 6, ir 7 metų vaikams būdinga neišlavėjusi judesių koordinacija, spartus kaulų ir raumenų sistemos vystymasis, egocentriškumas ir kt. Taigi „trūkumų“ turi ir šešiamečiai, ir septynmečiai.

 

Antra svarbi sąlyga – vaiko noras tapti mokiniu. Jeigu šešiametis pats nori eiti į mokyklą, su juo rimtai pasikalbėkime, išaiškinkime, kokios pareigos jo laukia (jokiu būdu negąsdinkime vaiko mokykla!).

Taigi atsižvelkime į abu kriterijus ir nuspręskime, nuo šešerių ar septynerių metų jūsų vaikui pradėti lankyti mokyklą.

 

Nepritarčiau pabandymui – mokykloje nepatiks, bus per sunku – grįš į darželį. Peržengęs mokyklos slenkstį vaikas tampa naujo kolektyvo nariu. Jeigu mes jį lyg kamuoliuką mėtysim iš vieno kolektyvo į kitą, vaikas patirs psichologinę traumą.

 

Elena Marcelionienė

Šaltinis: žurnalas „Pirmokas“