|
 Kodėl iš pradžių taip entuziastingai troškęs eiti į mokyklą, staiga pirmokėlis atšąla (pakeičia savo nuomonę) ir dar verkšlena: „Nenoriu į mokyklą”... Apie tai kalbamės su Kauno miesto Saugaus vaiko centro psichologe Jūrate Daškevičiene.
Darželinukams lengviau
Pasiruošimas mokyklai labai priklauso ir nuo to, ar vaikas eina į darželį, ar auga namie prižiūrimas močiutės arba mamos. Jeigu vaikas lankė darželį ar kokią parengiamąją mokyklai grupę, tai jam bus lengviau pradėti mokytis.
„Toks vaikas jau turės bendravimo patirties, bus pripratęs prie disciplinos, žinos, kad pamoka turi pradžią ir pabaigą, kad negalima kada nori atsikelti ir vaikščioti, - pasakoja psichologė. - Nelankiusiam darželio pirmosios savaitės mokykloje gali būti labai sudėtingos, kartais net traumuojančios vaiką. Nedrąsus mažylis gali bijoti svetimų žmonių, likti vienas, jam gali trūkti artimųjų.
Sudėtingiausia pirmoje klasėje vaikams būna laikytis disciplinos, nuo laisvo žaidimo pereiti prie reglamentuoto – pamokos, kuri tęsiasi tam tikrą laiką.
Svarbu, kad tėvai, ruošdami vaiką į mokyklą, pabrėžtų jos reikšmę, padėtų vaikui ruoštis. Rašomojo stalo, kuprinės ar kitų daiktų pirmokui pirkimas namuose turėtų būti svarbus įvykis. Vaikas turėtų jausti savo vertę, reikėtų jį skatinti eiti į mokyklą primenant, kad dabar jis jau didelis. Ruošdamasis, dėliodamas daiktus ir mintis vaikas savaime norės eiti į mokyklą”.
„Rožinės spalvos ir rojaus sodai...”
Gražina Ivetą į mokyklą leido septynerių. Pirmas porą savaičių mergaitė mielai lankė mokyklą, tačiau po kurio laiko ji pakeitė savo nuomonę.
Gražina visą laiką mergaitei pasakojo, kaip mokykloje jai bus smagu, kiek ten ji susiras naujų draugų, kokie jie bus draugiški, kokia bus gera mokytoja ir pan. Po kiek laiko paaiškėjo, kad viskas ne taip. Mergaitė pasijuto apgauta – ne visi vaikai draugiški, kai kurios mergaitės Ivetos nepriėmė žaisti, o ir mokytoja ne visada atkreipia į ją dėmesį.
Anot Jūratės Daškevičienės, pati didžiausia klaida, kurią dažnai daro tėvai – „nupiešti“ mokyklą rožinėmis spalvomis ir nuolat kartoti vaikui, kad mokykloje jam viskas bus tik gerai. Tada vaikas ir tikisi, kad mokykloje bus tikras rojus. O kai po poros savaičių susiduria su realybe, jį ištinka šokas. Jis ima nepasitikėti savo jėgomis, praranda norą mokytis, kartais net bendrauti su klasės draugais.
Psichologė pataria, kad tėvai atvirai kalbėtų su vaikais, pasakytų jiems, kad mokykloje gali visko nutikti, paaiškinti, kad gal būt ne visada mokykloje bus gerai.
„Mokytoja manęs nemyli”
Lauros dukra Rusnė nuo ketverių metų svajojo apie mokyklą. Pirmą savaitę ėjo su džiaugsmu. Po mėnesio džiaugsmingos mintys apie mokyklą dingo. Visai neseniai pareiškė, kad ji daugiau į mokyklą nenori.
Laura paklausė, ar patinka mokytoja. Dukra tiesiai atsakė: „Ne! Ji pikta ir ant mūsų šaukia, o tu sakei, kad bus labai gera ir mane mylės".
Rusnė visiškai pradėjo nepasitikėti savo jėgomis, nenori skaityti, rašyti...
Anot psichologės, priežasčių, dėl kurių vaikai nenori lankyti mokyklos, gali būti labai daug ir įvairių. Dažnai būna, kad šeimoje, ypač pirmą vaiką, tėvai labai dažnai giria, juo žavisi. Tokio vaikučio dažniausiai mokykloje jau laukia trauma – nes čia bus daug vaikų ir mokytoja jiems visiems tiek dėmesio negalės skirti.
Be to, kad ir koks tas vaikas būtų gabus, visada atsiras sričių, kuriose kiti vaikai kažką padarys geriau. Nuolat negiriamas ir nebūdamas visada dėmesio centre bei nemokėdamas atlaikyti nesėkmių, vaikas patiria traumą.
Pastebima, kad kur kas sunkiau mokykloje sekasi tiems vaikučiams, kurie namuose neturi jokių įpareigojimų, iš kurių tėveliai nereikalauja rezultato. Tokiems vaikams mokytoja paprastai atrodo kaip siaubūnė, kažko reikalaujanti kritikuojanti, o kartais ir baudžianti. Todėl rekomenduojama, kad reikalavimai namuose ir mokykloje nesiskirtų.
Kartais pirmokėlis, iš pradžių labai troškęs eiti į mokyklą, staiga pakeičia savo nuomonę ir pareiškia: „nenoriu į mokyklą”... Apie tai kalbamės su Kauno miesto Saugaus vaiko centro psichologe Jūrate Daškevičiene.
„Ar pasiruošei mokyklai?”
Mokykloje sunkiau sekasi ir tiems, kurių tėvai nesidomi pirmokų pasiekimais, arba, priešingai, per daug iš jų reikalauja. Vaiko noras eiti į mokyklą labai priklauso ir nuo mokytojo. Ypač pirmokams labai svarbu, ar mokytoja moka padalinti savo dėmesį, vienodai dirbti su tais vaikais, kurie puikiai skaito rašo ir su tais, kurie tą daro prasčiau.
Dažnai būna, kad mokytoja nusiteikia pati ir visą klasę nuteikia prieš, pavyzdžiui, hiperaktyvius vaikus. Jei mokytoja negerbia, nenori pastebėti vaiko gabumų, interesų, nepastebi jo mažų laimėjimų, nepadrąsina, gal net nemėgsta jo, tokiu atveju, tėveliams vertėtų paieškoti vaikučiui kitos mokyklos ar klasės.
Be to labai svarbu, kad tėvai visada rastų laiko vaikui: kad vaikas išsipasakotų visas nuoskaudas, kurias patiria, kad jos nesikauptų, žinotų visų draugų vardus, kokie tie draugai ir panašius dalykus. Dažnai pasitaiko atvejų, kad mokyklose vaikai būna skriaudžiami, reketuojami, bet bijo pasisakyti tėvams. Labai svarbu, kad tėvai būtų draugai vaikams, kad sugebėtų išklausyti, patarti. O tada tikrai nekils problemų dėl mokyklos.
Lemtingos gali būti net ir smulkmenos
Daiva pasakojo, kad Domas visą laiką mielai ėjo į mokyklą ir tik po kurio laiko pradėjo jos vengti. Berniukas net verkdavo. Daiva visaip bandė iškvosti, kas nutiko. Net mokykloje kelis kartus apsilankė, tačiau niekas nepadėjo.
Vėliau berniukas prasitarė, kad jis bijo būti klasėje. Kartą mokytoja paliko juos vienus. Nors ji iš klasės buvo išėjus vos kelioms minutėms, tačiau berniukui klasėje be suaugusio žmogaus pasidarė nesaugu, o tos kelios minutės jam pasirodė labai ilgos.
Net ir tokios, iš pirmo žvilgsnio visai nekaltos smulkmenos, gali nuteikti vaiką prieš mokyklą. Todėl tėvams kiekvieną kartą reikia pasiklausti, kaip tą dieną jų vaikutis jaučiasi, kaip jam sekėsi mokykloje. Šitais ir panašiais atvejais, anot psichologės, vaiko baimė ir nenoras eiti į mokyklą gali būti išspręstas tik tėvų supratimo ir padrąsinimo dėka. Tik su tėvelių pagalba mažojo mokinuko veikla per pamokas gali tapti sėkminga.
Psichologai pataria tėvams, susidūrusiems su panašiomis problemomis: pirmiausia, įsitikinkite, ar jūsų vaikas yra saugus mokykloje - galbūt jį gąsdina ar skriaudžia klasės draugai ar vyresni vaikai? Gal būt kažkas šaiposi ar tyčiojasi – juk ir puikiai mokėdamas pamoką, vaikas gali ją užmiršti, jeigu kažkas iš jo šaiposi. Galbūt dėl to vertėtų pakalbėti su mokytoja?
Reikia domėtis, kaip mokinukui sekasi pamokėlės. Ar jis lengvai suvokia tai, ką kalba mokytoja? Ar jam įdomu klausytis mokytojos? Galbūt jam reikia papildomos pagalbos kai kuriuose dalykuose?
O gal namuose yra konkurentas?
Reikėtų nebijoti pagalvoti ir apie tai, kokių emocinių problemų gali turėti jūsų vaikutis – gal jam reikalinga psichologo pagalba.
Įvertintinkite situaciją namuose – ar ji vaikui nėra stresinė? Juk vaikas nenorės eiti į mokyklą tuomet, kai jis jaudinasi dėl problemų, esančių namuose. Šią problema paaštrina tėvų skyrybos, artimo žmogaus ar net augintinio mirtis.
Ypatingai ši problema tampa opi tiems vaikučiams, kurių šeimoje tuo metu, kai jiems tenka eiti į mokyklą, atsiranda broliukas ar sesutė. Tada vaikas gali pasijusti nesaugus ir atstumtas. Jam pasidaro baisu, kad jo vietą užėmė kažkas kitas - jis turi eiti į mokyklą, kai tuo tarpu mama namuose žaidžia su jo broliuku ar sesute.
Svajūnė Mickevičienė
|
Dalintis