Sparčiai besiplėtojanti Lietuvos informacinė visuomenės sulaukė rimto iššūkio. Kompiuteriniuose žaidimuose pateikiami klaidingi, iliuziniai, žiaurumus propaguojantys realaus pasaulio vaizdiniai bei internete iš esmės laisvai prieinamas pornografinis, pedofilinis, rasinę ar tautinę nesantaiką ir smurtą kurstantis turinys.

Visa tai neigiamai veikia socialinę ir psichologinę nepilnamečių informacinių technologijų vartotojų brandą, iškreipia jų pasaulėjautą, bręstančių asmenybių sąmonėje įtvirtina negatyvius, smurtinius socialinės koegzistencijos modelius, ydingai įtakoja jų socializacijos procesą.

 

Gebėjimas rasti tinkamą ir savalaikį atsaką šiam iššūkiui taps rimtu šios visuomenės psichologinio brandumo išbandymu.

Lietuvos psichologai, pedagogai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politikai pastaruoju metu vis garsiau reiškia susirūpinimą dėl bauginančiai dažnėjančių nepilnamečių smurto ir agresijos proveržių. Šie fiksuojami tiek viešoje socialinėje erdvėje (mokyklose, gatvėse), tiek privačioje erdvėje (namuose, šeimose).

 

Vaikas ir jo laikas...

Kaip vieną iš galimų šios problemos priežasčių galima įvardinti nežabotą nepilnamečių polinkį žaisti kriminalinio, militaristinio, siaubo ar seksistinio žanro kompiuterinius ir internetinius žaidimus. Šis pomėgis „vagia” vaikų laiką. Todėl jo nebepakanka tinkamam mokymuisi, dvasiniam ir fiziniam asmenybės lavinimui, turiningiems santykiams su artimaisiais ir draugais.

Tuo pačiu metu daug laiko praleidžiant skaitmeniniame žaidimų ir įvairialypės informacijos pasaulyje, negebant kritiškai įvertinti jo turinio realumo. Dalies jaunų žmonių sąmonėje palaipsniui formuojasi tam tikri stereotipai. Esą tik stiprus, smurtaujantis, „nemirtingas” žmogus yra vertas aplinkinių pagarbos, o smurto ir prievartos pagalba galima išspręsti visas asmeniniame ar visuomeniniame gyvenime kylančias problemas.

 

Verta atkreipti dėmesį, jog priežastinio ryšio tarp kompiuterinių ir internetinių žaidimų turinio ir nepilnamečių elgesio žiaurumo problema jau pripažįstama visu Europos Sąjungos mastu. Neseniai susirūpinimą dėl itin plintančių prievartą ir žiaurumus propaguojančių kompiuterių žaidimų, skirtų nepilnamečių vartotojų auditorijai, išreiškė Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Franco Frattini. Anot šio EK pareigūno, panašūs „pramoginiai žaidimai“ gali sukelti ar paskatinti vaikų žiaurų elgesį, nes jie perša mintį, jog tai yra normalus elgesys.

 

Mano nuomone, kompiuterinių ir internetinių žaidimų skatinamos nepilnamečių agresijos problemą gilina visuomenės abuojumas. Juk interneto salonuose nepilnamečiams suteikiama laisva prieiga prie smurtą, žiaurumus, nepagarbą asmeniui propaguojančių žaidimų. Visuomenė ir įgaliotos institucijos menkai kontroliuoja, kaip veikia šios paslaugų įmonės. Pagaliau – patys tėvai neskiria pakankamo dėmesio savo vaikams, jų asmenybės brandai, laisvalaikio turiniui.

Kita problema, dalis tėvų, puikiai suprantančių neigiamą informacinių technologijų įtaką savo vaikų psichologinei brandai ir bent namuose bandančių riboti neigiamos informacijos ar vaizdinių skvarbą, lieka pralaimėję. Jų bandymai asmeninį, namuose naudojamą kompiuterį paversti saugiu ir draugišku įrenginiu savo vaikams gali būti nesėkmingi dėl elementarių elektroninio saugumo technologijos žinių trūkumo.

 

Veikiantys virtualios erdvės apsaugos projektai

Vertinant Lietuvos vartotojams prieinamus asmeninių kompiuterių apsaugos būdus, verta atkreipti dėmesį, jog mūsų šalyje įgyvendinami:

●  valstybiniai (Ryšių reguliavimo tarnybos programa “E-saugumas”, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nemokamai platinamos žalingo interneto turinio filtravimo priemonės, pritaikytos lietuviškai aplinkai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausios valdybos Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus veikla),

●  privačių įmonių ir organizacijų (svetainės vaikasirinternetas.lt, esecurity.lt),

●  bendri įvairių institucijų (projektas “Draugiškas internetas”) projektai.

 

Jie leidžia apsaugoti asmeninius kompiuterius nuo neteisėto įsilaužimo ar prisijungimo, o šių kompiuterių naudotojus – nuo neigiamos, žalingos informacijos.

Šiandien asmeninių kompiuterių savininkai gali ne tik susiinstaliuoti specialias nemokamas programas, užkertančias kelią nepageidaujamos, žalingos informacijos gavimui ar prieigai prie jos šaltinių. Taip pat jie gali informuoti įgaliotas institucijas apie įvairaus pobūdžio internetinius incidentus, tame tarpe – pranešti apie pedofilinio, pornografinio, rasinę ir tautinę nesantaiką, smurtą kurstančio pobūdžio informacijos skleidėjus.

 

Pagrindiniai interneto saugumo trukdžiai

Antra vertus, pagrindinės problemos, trukdančios užtikrinti efektyvią nepilnamečių apsaugą nuo žalingos informacijos ir vaizdinių, yra:

▪  menki kompiuterinės technikos ir interneto vartotojų švietimo elektroninio saugumo klausimais mastai,

▪  nepakankamai efektyvus nepilnamečių internetinis auklėjimas švietimo institucijose,

▪  nekoordinuota valstybės institucijų veikla, vykdant elektroninio saugumo užtikrinimo funkcijas.

 

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas artimiausiu metu ketina surengti specialius klausymus. Į juos bus pakviesti visų atsakingų ir suinteresuotų institucijų atstovai. Klausymuose bus aptarti galimi efektyvūs nepilnamečių apsaugos nuo internetu bei kompiuterinėse laikmenose platinamos žalingos informacijos būdai. Taip pat bus aptartos valstybės institucijų veiklos, siekiant užtikrinti nepilnamečių saugumą skaitmeninėje erdvėje, koordinavimo problemos.

 

Informacija parengta pagal Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto

pirmininko Rimanto Remeikos pareiškimą

„Nepilnamečių smurto ir agresijos problema: kai virtuali realybė tampa realia”