Galima parašyti daugybę straipsnių apie taisyklingą mitybą, rekomenduoti daugybę sveikų produktų, išvardyti ar net nupiešti sveikos mitybos piramidę, bet kol patys suaugusieji, sėdėdami priešais televizorių, triauškins traškučius ar spragintus kukurūzus, užsigerdami „koka kola“, „spraitu“ ir kitais troškulį malšinančiais gėrimais, nė vieno penktoko nepavyks įtikinti, kad salotos lapelis yra vertingesnis už lėkštę skrudintų bulvyčių. Vaikai – tėvų įpročių veidrodis, tad norėdami užauginti juos sveikus ir patys suaugusieji turi keisti savo požiūrį į mitybą.

 

Dietologė Daina Kaftanikienė tikina, jog penktokui būtina sočiai papusryčiauti. Reikia iš anksto ugdyti taisyklingos mitybos įpročius ir gaminti tai, kas vaikui skanu. Rytą išlydint į mokyklą jau ne laikas piktintis, kad vaikas atsisako košės, kurios niekada nemėgo.

Gydytoja rekomenduoja 11–12 metų vaikams, kurie vis dar sparčiai auga, per dieną su maistu gauti 2400 kcal. Tinkama mityba – tai sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, jo darbingumui, taip pat ir gyvenimo trukmei. Svarbu laikytis maitinimosi režimo, tinkamai paskirstyti energinę paros raciono vertę. Pusryčiai turi sudaryti 25 proc., pietūs – 35–40 proc., pavakariai – 10 proc., vakarienė – 20–25 proc. paros maisto energinės vertės.

 

Svarbiausia - namų maistas

Košė, dribsniai ar šokoladinis sūrelis? Gydytojos D. Kaftanikienės teigimu, kruopų produktai užtikrins gerą nuotaiką ir puikią savijautą, juose yra B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų (magnio, geležies, kalio, kalcio). Taip pat juose nemažai skaidulų, kurios yra blogai skaidomos ir įsisavinamos, todėl kraujas neperkraunamas riebalų ir angliavandenių. Sūrelis – pakankamai sotus, greitai energiją atkuriantis, baltymų ir mineralinių medžiagų turintis varškės produktas. Tačiau paskaninti sūreliai ne visada tinka vaikams, sergantiems alergija. Reikėtų vengti sūrelių su maisto priedais, kuriuose yra cheminių medžiagų. Svarbiausia, kad į mokyklą vaikas išeitų sotus, pageidautina pavalgęs šilto, namie pagaminto maisto.

 

Augančiam vaikui svarbūs ir priešpiečiai. Gydytojos D. Kaftanikienės nuomone, kur kas vertingiau įdėti sumuštinį, obuolį negu duoti pinigų – juos penktokėliai neretai išleidžia artimiausiame kioske ar saldumynų automate.

Mažai šeimų turi galimybę pasitikti iš mokyklos grįžtančius vaikus garuojančiais pietumis ant stalo. Jeigu abu tėvai dirba, galimi keli variantai. Galima išmokyti vaiką pasišildyti iš vakaro pagamintą maistą, palikti jį termose arba užsakyti pietus mokykloje. Kiekviena šeima pati nusprendžia, kas geriausia jos atžalai. Deja, tėvelių patirtis byloja, kad „valdiško“ maisto vaikai dažniausiai nemėgsta, o naminis irgi neretai atsiduria ne ten, kur buvo skirtas. Tačiau tartis su vaiku, kad jis valgytų pagamintą maistą, būtina. Kartais užtenka telefono skambučio.

 

Sveikos mitybos piramidė

Ja verta vadovautis kiekvienoje virtuvėje:

 

Viršutinė, IV pakopa - cukrus, riebalai, saldumynai 

III pakopa - pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai 

II pakopa - daržovės, vaisiai 

Apatinė, I pakopa - duona, grūdai

  

Piramidės pagrindą turėtų sudaryti neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Antrą pakopą – daržovės ir vaisiai. Trečią – pieno, mėsos, žuvies patiekalai, kiaušiniai, riešutai, ankštiniai augalai (pupos, pupelės, žirniai). Piramidės viršūnėje – mišri maisto produktų grupė. Ją sudaro riebalai, saldumynai, cukrus. Šių produktų reikėtų vartoti kuo mažiau, nes jie beveik neturi organizmui reikalingų medžiagų, yra labai kaloringi.

Iš pieno ir jo produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis.

 

Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas – tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu tai daryti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas. Respublikinio mitybos centro duomenimis, tik apie 23,2 proc. tirtų asmenų valgo tuo pačiu metu.

Rekomenduojama valgyti 3–4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o per vakarienę – mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego.