
Duoti ar neduoti vaikams kišenpinigių tapo senu kaip pasaulis
klausimu. Kaip tėvams elgtis? Atrodo, vienareikšmio atsakymo čia negali
būti.
Daugelis tėvų yra sutrikę ir nežino, duoti kišenpinigių ar
ne. Jie taip susirūpinę šia problema, kad net pamiršta vaikams paaiškinti, kaip
šie turėtų elgtis su gautais pinigais. Nesvarbu, kas tai būtų: kišenpinigiai ar
mokestis už atliktą darbą, jūsų vaikai būtinai privalo įgyti finansinės
atsakomybės.
Kišenpinigiai apibrėžiami kaip ,,suma, skiriama asmeninėms
išlaidoms,,. Kišenpinigiai ir pinigai, skirti vaikui pavalgyti, yra skirtingi
dalykai. Tais atvejais, kai kišenpinigių davimas visiškai pateisinamas ir
tinkamas, didžiulę reikšmę turi sumos dydis ir jos įteikimo vaikui argumentai.
Nuo to priklauso vaiko požiūris į gautus iš jūsų pinigus: ar laikys juos savo
teisėtais, ar kaip apdovanojimą už atliktą pagal susitarimą darbą arba įvykdytas
pareigas. Geriau būtų, jei tėvai nepratintų vaikų manyti esant teisėtas savo
pretenzijas kiekvieną savaitę gautį nustatytą kišenpinigių sumą. Skirtingi šios
problemos sprendimo būdai gali būti du pateikti pavyzdžiai:
,,Jonai, kadangi tau sukako dvylika metų, esi pakankamai
suaugęs, kad gautumei kišenpinigių, kiekvieną penktadienį aš tau duosiu po 15
litų, kuriuos galėsi leisti taip, kaip pats norėsi."
,,Jonai, tu kiekvieną vakarą kruopščiai ruoši namų
darbus, sportuoji, todėl mes geidžiame tau parodyti, kad vertiname tavo
pastangas ir norime tave paskatinti. Kol tu savo laiką skirsi šiems užsiėmimams,
mes tau kas savaitę duosim po 15 litų asmeninėms išlaidoms..."
Užmokestis už konkretų darbą
Diskusija tema ,,Ar duoti vaikams kišenpinigių, ar mokėti
jiems tik už atliktą darbą?,, turi daugybę aspektų. Kišenpinigių mokėjimas gali
išugdyti vaikų požiūrį į jų teisėtumą, o mokėjimas už konkrečius nudirbtus
darbus taip pat gali turėti neigiamų padarinių – formuoti samdomo darbuotojo
psichologiją. ,,Padaryk tai ir aš tau sumokėsiu 10 litų.,, Nors gauti atlyginimą
už atliktą konkretų darbą ar užduotį yra svarbus auklėjimo veiksnys, jis gali
būti laikomas tik viso proceso dalimi mokant vaiką finansinės atsakomybės.
Vaikų papirkinėjimas
Vaikai privalo suvokti, kad jie turi įnešti indėlį į savo
šeimos gerovę, nesitikėdamas piniginio atlygio. Labai dažnai tėvai griebiasi
papirkimo, bandydami priversti savo vaikus atlikti darbą, kuris turi būti
nudirbamas apskritai be jokio finansinio atlygio. Bandydami papirkti savo vaiką,
jūs atiduodate į jo rankas valdyti visą padėtį. Jūs jam atiduodate savo, kaip
tėvų, valdžią. Daugelis tėvų tokią tėviško papirkimo formą bando teisinti,
vadindami ją skatinimu.
Taip pat daugelis tėvų pinigais naudojasi kaip savo kaltės
atpirkimu. Kadangi šitiek tėvų visas dienas dirba išsijuosę, vaikai po pamokų
valandų valandas lieka be priežiūros, kai kurie tėvai tikisi pinigais
kompensuoti meilę ir dėmesį.
Tėvų strategija
Yra siūloma strategija, kuri gali būti naudinga nustatant
kišenpinigių problemos sprendimo būdą jūsų šeimoje. Tai keturių pakopų programa.
Svarbiausia, kad šią politiką su savo vaikais vestumėte atvirai ir
nuosekliai.
1 pakopa Asmeninio atsakingumo ugdymas.
Nustatykite konkrečias pareigas, kurias turi atlikti jūsų vaikas dėl savo paties
sveikatos, vystymosi. (pvz.: dantų valymas, turi būti paaiškintas kaip jo
asmeninės pareigos). Už tokį darbą nepriklauso joks piniginis užmokestis.
2 pakopa Šeimos atsakomybės ugdymas.
Nustatykite konkrečias pareigas, kurios įneša indėlį į šeimą, bet nesusiję su
finansiniu atlygiu. Tai tie veiksmai, kurie padeda gerinti kasdieninę aplinką,
kuri supa vaiką ( padengti stalą pietums, išplauti savo lėkštę, sutvarkyti savo
kambarį ir kt.).
3 pakopa Kišenpinigių davimas ar
apmokėjimas už konkretų darbą. Pasirinktinai, priklauso nuo tėvų asmeninio
požiūrio į auklėjimą. Nustatykite gaires, kurios apimtų tuos pagrindinius darbus
ir pareigas, už kurių atlikimą vaikas gaus teisėtą piniginį užmokestį.
4 pakopa Ugdykite savo vaiko verslininko
dvasią. Skatinkite jį mąstyti apie tai, kaip jis galėtų prasimanyti pinigų.
Pasiūlykite jam įvairių variantų ar papasakokite, kaip kiti vaikai užsidirba.
Pasiūlykite taupyti pinigus. Labai svarbu ne tik kiek jūs vaikui duosite pinigų,
bet ir tai, kiek jam jų liks. Tai bus vaiko kaupiamas kapitalas perkant kokį
brangesnį daiktą. Labai svarbu išmokyti vaiką mąstyti apie tai, kaip išsaugoti
pinigus, o ne kaip juos išleisti.
Apibendrinant belieka pasakyti, kad tik nuo mūsų pačių priklauso sprendimas
duoti vaikams kišenpinigių ar ne; ir kaip juos duoti. Svarbiausia suprasti,
kokių tikslų jūs tikitės pasiekti ir ko išmokyti vaiką, duodami jam pinigų
asmeninėms išlaidoms.
Pagal R.T.Kijosakis, Š.L.Lechter ,,Turtingas vaikas-protingas vaikas”
parengė
Kristina Fišienė