Su artėjančiu pavasariu!!! Linkime puikios nuotaikos, kūrybinio vėjelio, gražių įsimintinų akimirkų.

Ir nepamirškite su vaikučiais miške ar parke prisirinkti žibučių.

Eilėraščiai apie pavasarį

Maironis Pavasario saulė   Pavasario saulė prašvito meiliai Ir juokiasi, širdį vilioja; Iškilo į dangų aukštai vieversiai, Čirena, sparneliais plasnoja.   Išaušo! Išaušo vėjelis laukų Bučiuoja, gaivina krūtinę; Pabiro pasklido žiedai ant laukų – Vainikų eilė pirmutinė.   Taip giedra ir linksma. Tiek šviečia vilties. Vien meilę norėtum dainuoti. Apimti pasaulį, priglaust prie širdies, Su meile saldžiai pabučiuoti.	Bronė Buivydaitė Žibutė   Žibutė, melsvoji gėlytė, Nors miškas sustingęs dar miega, Išlindo pro tirpstantį ledą.   Nubudus iš baltojo sapno Ir veidą pakreipus į saulę, Prabilo: ,,Būk sveikas, pasauli,“.   Pabuskite žolės ir medžiai, Čiurlenkit, šaltiniai, ar girdit Pavasario plakančią širdį?   Ir žydi melsvoji gėlytė, Iškilus virš lapų pernykščių, Ir klausosi -  antys atkrykščia...
Kostas Kubilinksas Pumpurėlių sprogimas     -    Oi mergytės, kas čia sprogo, Kad varlytės net pašoko?   Ir atsakė vyturėliai: - Sprogo medžių pumpurėliai.   Ir mergutės vėl nurimo - Nebaisu mums to sprogimo.   Jis rankelių nesužeidžia – Ant šakelių išsiskleidžia.	Vincas Mykolaitis – Putinas Vyturys   Vos tik saulės spindulys Nutirpdino šaltą sniegą, Štai parskridęs vyturys Kelia čiulbesiu mums jėgą.   Nuo pat ryto vos prašvito, Jis per dieną vis tą vieną Skelbsiu linksmą mums naujieną – Čir vir vir pavasaris.   Paprasta ta jo daina, Kas pavasarį girdėta, - Bet kaskart tik ji viena Guodžia širdį sužavėtą.   Vos atšilo ir pakilo Tik saulutė. Mes sukrutę Laukiam suskambant dainutę – Čir vir vir pavasaris.   Ir išgirdę ją anksti, Žiedus ir gėles spnuojam, - Irlinksmumo apimti, Mes su vyturiu dainuojam:   Būk sveikas, meilės laikas, Tu mums duotas pumpuruotas, Giedrink mūs jaunystės puotas Čir vir vir pavasaris.
Vincas Vitkauskas Jau šypsos saulelė   Jau šypsos saulelė Kaitri ir graži, Jau šniokščia upeliai Didi ir maži.   Pavasaris žengia Grožybių keliu Ir apsiaustu dengia Jau žemę žaliu.   Jau vėl bijūnėliai, Vėl rūtos žydės; Miške čiulbuonėliai Gražiai vėl čiulbės.   Skrajos vėl žirgeliai Ir gražūs drugiai, Greit, mieli vaikeliai, Pažaisim smagiai.	Paulius Drevinis Saulytės rankos   Saulytės rankos karštos, Saulytės kojos greitos, Kai ji prie upės vingio Viena laiminga vaikšto.   Bučiuoja pirmą žiedą Ir vieversio gūžtelę Ir šaukia šaukia keltis Kiekvieną, kas dar miega.   Aš noriu prigretint Su ja kartu keliauti: Ir mano kojos karštos, Ir mano kojos greitos.   Padėsiu šildyt rugį. Padėsiu budint kvietį. Abu drauge klajosim Per visą ilgą dieną.
Liutauras Degėsys Pienės   Kai rūkas vingiuoja per pievas Lyg šiltas garuojantis pienas, Geltonos pavasario pienės Pakvimpa tarytum medus.   Prisėsk pailsėti prie kelio, Tau šypsosi pienių pūkelis Toks lengvas, lyg pienės pūkelis Ir tu parymok, atsidusk.   Jau gražios prasideda dienos, Jau juokiasi paukštis kiekvienas Ir kvepia pavasarį pienės – Tik pienas, jų pienas kartus.	Eduardas Selelionis Pienė   Kai pavasaris keliauja, Tai gėles išbarsto saujom. Šviečia pakelės, laukai, Jų pilni visi takai.   Paprasta maža gėlė, Bet auksinė skrybėlė. Gelsvo vaško skrituliukas, Šypsos mielas veideliukas.   Kelios dienos, gal savaitė, - Ir pražilp kepuraitė. Čia dar vėjas atsiduso – Ir pranyko, ir sudužo.   Skrenda lengvutėmis pūkas, Permatomas tarsi ūkas. Šiltas vasaros sniegelis. Kas jis? Spėkite, jei galit.
Vincas Vitkauskas Lietutis   Jau lietutis, jau lietutis ! Pažiūrėkite, kaip lyja Toks šiltutis, toks smagus... Kaip gamta nuo jio atgyja, Kaip pradžiunga tuoj žmogus.   Tai lietutis, tai lietutis ! Iš dangaus, vaikučiai, byra Brangūs, blizgantys lašai. Ore kvepia, miela, tyra Ir linksmi visų veidai.   Tai lietutis, tai lietutis ! Užderės gerai javeliai, Baip auksiniai bus grūdeliai, Ir duonelė bus skani.	Eduardas Selelionis Debesėliai   Kur jūs plaukiat debesėliai, Per padangės upę? Jau paukšteliai dainorėliai Ant šakų sutūpę.   Jau žiedų taurelės merkias, Šaltos rasos rieda. Už melsvų kalvų pavargus Saulužėlė sėda.   Debesėliai, debesėliai… Kas ir kur jus traukia? Tai vakariai spindulėliai Debesėlių laukia.   Debesėliai, debesėliai – Saulės pagalvėliai.
V. Baltrūnas  Vandenili, šaltinėli,   Prasimušk, vandenili, Iš po ledo kieto – Krauna saulė pumpurėlį Pirmutinio žiedo.   Prasigraužk, šaltinėli, Juodo sniego kalnu. Pabarstyk šiluos žibuoklių Žydrumėlį švelnų.   Išsapnuok, darbšti bitele, Rytmetėlį kvapų, Žalčialunkio nelankyto Auksasparnį sapną.	Janina Degutytė Gluosnio gintarėliai   Šviečia gluosnio pumpurėliai – Pilkapūkiai katinėliai. Šalti, šalti, nebedrįsk, Pasibelst į mūs duris.   Saulė pluša, šventę žada – Aukso kirviais kerta ledą. Šaltinėli, suskambėk, Žvanguolėliais prakalbėk.   Žydi gluosnio katinėliai – Ant šakelių gintarėliai. Žeme, žeme,  uždainuok, Tu, burnele, nusijuok.
Janina Degutytė   Pienės pūkas   Pienės pūkas – debesėlis, Ant kojytės pasikėlęs. Užsimerksi ir prabusi – Debesų pily nubusi,   Klaus žvaigždė ant aukšto bokšto:   ,,Kas per pokštas? Kas per pokštas? Kaip tu čia atsiradai? Kas užkėlė taip aukštai?“   O paskui atslinks toks senis, Jo barzda ilga – lig žemės. Sidabrinė ir šalta –  Tai lietutis, ne barzda.   Tūps ant delno spinduliai – Trys auksiniai vyturiai. Žydras vėjas užliūliuos. Žydro šilko pataluos.   O pagalvis toks glaudus... Lūpos tyliai atsidus... Uždainuos žvaigždė sapne, Kur nubusi – nežinia.	Janina Degutytė Vyturys   Spinduliai per lauką bėga Ir sutirpdo baltą sniegą. Žiemkentėli, pabudai? Ant pečių šalti ledai.   Žiemkentėlis ledą kala, O rankelės žalios šąla. - Vyturėli, negaliu. Eikš, paskambink varpeliu.   Vyturėlis nuskambėjo, Piktas ledas subyrėjo. -    Vyturėli, ačiū tau, Aš saulelę jau matau.   Uždainavo žiemkentėlis, Petelius žalius iškėlęs. Saulė šildo ugnele, Vyturėlis - giesmele.
Janina Degutytė Pienė   Žydi pienė geltonplaukė Palei patį kelią. Žiemkentėlis pienę šaukia Ir prišaukt negali:   -  Piene, piene, šviesuliuk, Su manim kartu pabūk. Pasakyk, kas tu esi Ir iš kur tokia šviesi.   Ar tu saulės trupinėlis, Ar medaus kruopelė? Ar tu mažas žiburėlis Prie didžiulio kelio?	Janina Degutytė Bitė   Kas ten skraido visą dieną, Pailsėt negali. Su dryžuotu sijonėliu Ir plonais sparneliais.   Kas ten šnabžda raudingalviui Dobilui į ausį? Kas ten saulės spindulėliais Sau burnelę prausia?   Tai bitutė triūsia, pluša Tarp margų gėlelių – Su dryžuotu sijonėliu Ir plonais sparneliais.   Bitė renka saldų  medų Po geltoną laša. O kokiam gi ąsotėly Bitė medų meša?
Vincas Mykolaitis – Putinas Pumpurėlis   Rausvas žiedo pumpurėlis, Iš pavėsio pasikėlęs, Į saulutę kaitrią, šviesią Pro lapus galvutę tiesia.   - Kilk, saulute, Kklk, mieloji. Tu taip glostai, taip vilioji... Kai tik tavo spinduliais Gėles pumpurus paskleis.   Pasistiebęs iš pavėsių, Aš taip pat tuoj pražydėsiu. Duosiu žiedą tokį skaistų, Nuo kurio džiaugsmu užkaistų Kiekviena šviesi akis, Kiekviena jauna širdis. Kilk, saulute, kilk, mieloji.   Ir į kvapią sodo tylą Saulė kyla , kyla, kyla... Skleidžias rausvas pumpurėlis. Ligi ryto slėptą grožį Spindinčioj taurėj atvožia – Ir į naują skaidrų žiedą Margos plaštakėlės rieda.	Vytė Nemunėlis Pavasario puota   Svyravo žiedelis Lingavo be vėjo, Ant baltojo žiedo Bitutė dūzgėjo.   Skrajojo, uliojo, Bitelė ratuota. Vyšnia jai iškėlė Pavasario puotą.   Nuo žiedo ant žiedo Pavargus ji lipo – Medum ir dulkelėm Kojytės aplipo.   Galva net apsvaigo Nuo kylančio kvapo. Bitule, viešnele, Sustok, čia ant lapo.   Pakėlė bitutė Sparnus ir nuskrido. O vyšnių sodely Lakštutė pragydo.

Parinko Kristina Fišienė

Komentaras

Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodas

Kiti komentarai