Prieš dešimt metų vengiau skintų gėlių: gailėjau, kad jos „pirma laiko“ nuvys, todėl švenčių progomis pageidavau žydinčių augalų vazonuose. Šiandien tai prisiminus, sunku nesišypsoti: manau, stengiausi gėles išsaugoti, tuo pačiu jas išsaugodama sau, t. y. šiek tiek nesąmoningai savindamasi. Juk žiedai galėjo mano namus puošti ne savaitę ir ne dvi, o ištisus metus, priklausomai nuo gėlių rūšies.

 

Daugybę kartų vykusi į gražiausiu pasaulio pavasario sodu tituluojamą Keukenhofo parką Nyderlanduose, per didžiulius karščius mynusi stačius akmenimis grįstus vilos Hanbury takus Italijos Ligūrijoje, įsitikinau, kad gėlės – visokeriopa jėga ir kad Lietuvos turizmo rinkoje dar neužimta gėlių niša. Lietuvių sodybas puošiantys margaspalviai darželiai, kiliminės gėlių kompozicijos pavieniuose miesteliuose, Tulpių žydėjimo šventė Burbiškio dvare Radviliškio rajone – it gležnas daigas, palyginti su tuo, ką iš žydinčių augalų kuria sumanūs vakariečiai.

Tačiau pamokslus ir „baltą“ pavydą – į šoną: kokią įtaką gėlės daro žmonėms, kad šie dėl jų ryžtasi keliauti, dosniai atveria ne tik savo pinigines, bet ir širdis?

 

Ne tik nuotaikai praskaidrinti

Visos mums žinomos senosios kultūros naudojo gėlių motyvus puošybai ir kaip simbolius, taip pat vartojo gėlių esencijas. Daugiau nei prieš penkis tūkstančius metų senovės egiptiečiai kosmetiniais ir gydomaisiais tikslais distiliavo eterinius gėlių aliejus. Gėlės – neatsiejama įvairių ritualų dalis dar ir šiandien ir kartu tam tikra komunikacijos priemonė.

 

„Gėlių funkcija – traukti gyvus organizmus, – teigia Jozina Mojet, Nyderlandų Vageningeno universiteto ir tyrimų centro (Wageningen UR) vyresnioji mokslininkė daktarė. – Daugeliu atvejų nuo šios funkcijos priklauso augalų dauginimasis, ir tam labai padeda spalvos, raštai, kartais kvapai.“

 

Keukenhofo traukos paslaptis, anot dr. J. Mojet, gali būti didžiulė eksponuojamų gėlių įvairovė. 32 hektarus užimančiame parke kasmet olandai rankomis pasodina apie septynis milijonus gėlių svogūnėlių, iš kurių daugiau nei pusė – 100 rūšių tulpės. Čia galima pamatyti daug naujų žydinčių augalų ir rasti visą dominančią informaciją apie juos. Parko darbo laikas – vos du mėnesiai per metus – lankytojus veikia psichologiškai: vykstant į visame pasaulyje garsėjančią žiedų karalystę, verta brangiai mokėti už bilietą (kitąmet kaina šoktels iki 14,5 eurų, t. y. 50 litų), neskaitant kelionės į Nyderlandus ir kitų su ja susijusių išlaidų.

 

Gėlės – išdavikės

Ar gali būti gėlėms, pavyzdžiui, kaip gyvūnams, abejingų žmonių? Aiškaus atsakymo į šį klausimą olandų mokslininkė teigia neturinti. „Gėles labai mėgsta maži vaikai ir dažnai nori jas pauostyti. Prasidėjus lytinei brandai, beveik visas dėmesys sutelkiamas į seksualumą. Vėliau gyvenime gėlės įgyja simbolinę prasmę. Tikriausiai yra žmonių, kuriems gėlės neturi jokios įtakos, tačiau vieni gėles pastebi nesąmoningai, o kiti į jas žiūri tikslingai.“

Kartu su kolegomis dr. Jozina Mojet atliko tyrimą, kurio rezultatai patvirtino, jog skintos gėlės išties stiprina teigiamas emocijas ir pakelia nuotaiką. Tyrimo metu Novatoriškų vartotojų studijų centre (CICS) įrengti keturi „nuotaikų kambariai“ skyrėsi tik gėlių dekoracijomis. Viename kambaryje jų išvis nebuvo, kito kambario kampe stovėjo vaza su skintų gėlių kompozicija, trečiajame – taip pat, tik su aiškiai juntamu aromatu, o paskutiniojo kambario stalus puošė skintų gėlių puokštelės. 62 tiriamieji, iš kurių 18 – vyrai, turėjo patys tirti kitų žmonių veido išraiškas, remdamiesi tam tikromis charakteristikomis.

Siekiant atitraukti dėmesį nuo kambarių puošybos ir tikrojo tyrimo tikslo – išsiaiškinti skintų gėlių poveikį žmonėms, tyrimo dalyviams buvo pranešta, kad neva dėl patalpų stokos tyrimas vyks pietų metu. Dėl to jiems bus pasiūlytas lengvas patiekalas. Mokslininkai vertino kaip tik čia nufilmuotą valgančių tiriamųjų elgesį, taip pat jų nuotaikas, užfiksuotas jiems iš nuotraukų sprendžiant apie nepažįstamųjų savybes. Dar po savaitės buvo atlikti atminties testai, kai tyrimo dalyviai, be kitų dalykų, įvardijo ir tyrimo kambaryje vyravusią nuotaiką. Galiausiai įvyko 16 nuodugnių pokalbių.

 

Paaiškėjo daug įdomių dalykų: aplinkoje, kurią puošia gėlės, žmonės yra geriau nusiteikę, šiltesni, atviresni ir rodo daugiau iniciatyvos. Gėlės gali sumažinti įtampą, polinkį į aroganciją, egoizmą, drovumą, įtarumą ir depresiją. 

 

Restoranų savininkų, bankininkų ir viešbučių vadybininkų dėmesiui: gėlės yra išdavikės! Vageningeno universiteto tyrėjai nustatė, kad tinkamai prižiūrėti žydintys augalai klientams sukurs rūpestingumo ir aukštos kokybės pojūtį, sudžiūvę – prastą įspūdį. Be to, reiktų vengti aštriai kvepiančių gėlių, nes stiprėjant aromatui tampa sunkiau susikoncentruoti ir atsipalaiduoti, gali atsirasti antipatija skintoms gėlėms.

 

Jei šeimos ar draugų rate, priklausomai nuo aplinkybių, vienokių ar kitokių gėlių dovanojimas ar buvimas gali būti vertinamas atlaidžiau, tai verslo aplinkoje vyrauja nerašytos taisyklės. Pavyzdžiui, manoma, kad anturių ir cimbidžių (stambių orchidėjų) vieta – viešbučių vestibiuliuose, o gerberos ir alstromerijos labiausiai tiks ligoninėse. Baltosios lelijos, rožės ir eustomos nepamainomos bažnyčiose ir laidotuvių metu: įprotis ir spalvų simbolika čia atlieka svarbiausią vaidmenį.

 

Nesuvaidinta šypsena ir daugiau

Gavėjas, gėlės ir situacija ar vieta, kurioje šios gėlės įteikiamos, – visa tai lemia skintų gėlių reikšmę ir suvokimą. Gėlių įteikėjas iš šios visumos Nyderlandų mokslininkų kažkodėl išstumiamas. Nefigūruoja jis ir Valstybinio Naujojo Džersio Rutgerso universiteto (JAV) tyrime, kurio rezultatai atskleidžia tris ne mažiau įdomius faktus apie žydinčių augalų įtaką žmonėms.

 

            Vadovaujami daktarės, profesorės ir Žmogiškųjų jausmų laboratorijos (ang. Human Emotions Lab) direktorės Jeannette Haviland-Jones, amerikiečių psichologai nustatė, kad gėlės moterims sukelia tikrą, nesuvaidintą šypseną. (Ji pavadinta prancūzų neurologo ir šypsenos tyrinėtojo Guillaume‘oDuchenne‘o garbei ir yra ypatinga tuo, kad jos suvaidinti negali niekas – tokia šypsena yra tikro džiaugsmo išraiška.) Be to, praėjus trims dienoms, kai tyrimo metu gavo puokštes rožių, lelijų ir leukonijų, moterys teigė buvusios geresnės nuotaikos nei įprastai.

 

Vėliau atsitiktiniams abiejų lyčių atstovams, kai jie po vieną naudojosi Valstybinio Naujojo Džersio Rutgerso universiteto liftu, tyrėjai padovanojo po gerberą. Nors kai kurie psichologai, kaip antai L. R. Brody ir J. H. Hall savo knygoje Lytis ir emocija (angl. „Gender and emotion“), teigia, kad moterys yra emociškai jautresnės, šio tyrimo metu tiek jų, tiek ir vyrų šypsenų tipas buvo toks pats – Duchenne‘o. Ištirta, jog netikėtas gėlių įteikimas lifte sustiprino gavėjų pozityvų socialinį elgesį labiau nei kiti stimulai (pavyzdžiui, tušinukas su universiteto logotipu).

 

Galiausiai paaiškėjo, kad gėlės vyresniojo amžiaus žmonėms (daugiau nei 55 metų) gali ne tik pakelti nuotaiką, bet ir pagerinti epizodinę atmintį. 113 tiriamųjų, kurių amžiaus vidurkis buvo apie 73 metus, įteikta po vieną ir po dvi gėlių puokštes. Tie, kurie gavo vieną, elgėsi panašiai kaip ir moterys pirmojo tyrimo metu: tyrėjus apdovanojo tikromis šypsenomis ir buvo laimingesni. Dviejų puokščių sulaukę tiriamieji galėjo būti dar laimingesni. Kaip tvirtina amerikiečių psichologai, epizodinės atminties pagerinimas – antrinė emocijų stiprinimo žydinčiais augalais nauda.

 

***

Gėlių įtaka – didžiulė: berašant šį straipsnį kilo nenumaldomas noras jei ne įsigyti margaspalvę puokštę, tai bent paganyti akis po vasarines pievas. Daug „gėlėtų“ akimirkų!

 

Milda Palilionytė