Spalio 16 d. minima Pasaulinė maisto diena. Šią dieną
kreipiamas dėmesys ne tik į maisto stygių, tačiau ir į nepilnavertę mitybą. Nuo1997 m. tiriami lietuvių mitybos įpročiai rodo, jog jie keičiasi
labai nežymiai. Maisto papildų gamintojų asociacija praneša, kad šviežių
daržovių vartojimo dažnumo mažėjimas byloja apie vitaminų ir mineralinių
medžiagų stygių.
Pasak lietuvių mitybos įpročius tiriančio prof. Rimanto Stuko, lietuviai
išlieka kalorijų, o ne biologiškai vertingų medžiagų „medžiotojai“. Šių metų
pradžioje darytas tyrimas atskleidžia mūsų mitybos įpročius. Analogiški tyrimai
buvo daryti 1997
m. ir 2007 m. Šešiolikos metų mitybos analizė leidžia pamatyti tendencijas.
Užkandžiavimas tarp pagrindinių valgymų vertinamas kaip žalingas mitybos
įprotis, didinantis bereikalingų kalorijų suvartojimą ir kūno svorį. Naujausias
tyrimas rodo, kad lietuviai baigia atsikratyti šio įpročio. Užkandžiaujančiųjų
anksčiau buvo 25
proc., dabar tik 16 proc. Ankstesni tyrimai rodė, kad net trečdalis gyventojų
užkandžiaudavo kasdien.
Prof. Rimantas Stukas gerėjančia
tendencija vadina besikeičiantį požiūrį į valgymo dažnumą. Net trečdalis
lietuvių valgo keturis kartus per dieną. Netekusios moterys ir nevedę vyrai
dažniau nei susituokę valgo tris kartus per dieną. Pasak profesoriaus, valgyti
dažniau ir po mažiau – labai geras mitybos įprotis.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto
tyrimas parodė, kad lietuviai vis dar labai mėgsta druską. Dauguma
dalyvavusiųjų apklausoje nurodė, kad vartoja joduotą druską (53 proc.). „Šiais
laikais jau sudėtinga pasirinkti kitokią druską nei joduotą. 2005 m. buvo išleista nauja higienos normos redakcija, nurodanti,
kad maisto prekių parduotuvių lentynose galima pardavinėti tik joduotą druską,
viešojo maitinimo įmonės maisto gamybai naudoti tik joduotą druską, duonos ir
kepinių gamybai tik joduota druska. Nejoduota druska būna padėta prie ūkinių
prekių. Galima sakyti, nori nenori visi perka joduotą druską, tik vartoja jos
gerokai per daug,“ – sako prof. R. Stukas.
Kaimo vietovėse šviežių daržovių žmonės valgo mažiau nei mieste. Taip buvo
ir ankstesniais metais. Tie, kas arčiausiai daržovių, valgo jų mažiausiai.
Kaimo vietovėse valgo daugiau raugintų daržovių.
„Didžiausia lietuvių mitybine problema pavadinčiau šviežių daržovių
valgymą. Kodėl reikia šviežių daržovių? Daržovės yra vitaminų, mineralinių
medžiagų ir skaidulų šaltinis, antioksidantų tiekėjas, jos tiekia mums biologiškai
vertingas medžiagas ir jų, deja, mes gauname mažiausiai. Visuomenės sergamumas
įvairiomis ligomis didėja, imuninė sistema silpnėja, organizmo pažeidžiamumas
šaltuoju metu laikotarpiu didėja, o mes negauname mums reikiamų medžiagų. Pagal
mitybos įpročius, kuriuos mes stebime iš tyrimų, galima manyti, kad
nepakankamai gaunam vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tokie mitybos įpročiai
negali patenkinti organizmo poreikio, silpsta imunitetas. Jeigu trūksta
kažkokių medžiagų, gali atsirasti fiziologinių funkcijų sutrikimai. Nesakom,
kad žmogus suserga, bet jo organizmas funkcionuoja ne taip, kaip galėtų.
Peršalimo sezoną pasitinkame rizikingai, nes mūsų organizmai tam nepasiruošę,“
– sako prof. R. Stukas.
1997 m. kasdien daržovių vartojo 70,3 proc. gyventojų. Per dešimtmetį (2007 m. tyrimas) daržovių vartojimo kasdien atsisakė 10 proc. lietuvių. Šių metų tyrimas rodo, kad dabar tik šiek
tiek daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusiųjų daržoves vartoja kasdien.
Per 16
m. daržovių vartojimo dažnumas krito per pusę.
„Visi mitybos specialistai sako, reikia valgyti sveikai, bet nežiūrint tų
kalbų, mes matom realią situaciją. Ką daryti? Patarimas tartis su šeimos
gydytoju, manau, yra niekinis – pas juos sunku patekti ir su gydytojais žmonės
tariasi tik tada, kai būna rimti sveikatos sutrikimai. Mano manymu, pats žmogus
turi suprasti, kad sveikata yra vertybė. Sveikata priklauso nuo mūsų
gyvensenos, pusė sveikatos lemiame patys, o gal net ir daugiau. Jeigu nori būti
sveikas, darbingas, vadinasi, turi rūpintis savimi. Ar žmogus pats pajėgus
įvertinti savo mitybą ir suvokti, ko jam trūksta? Jis pajėgus suprasti, kas
nupiešta maisto piramidėje. Svarbu, kad tą teoriją pradėtų taikyti, kad
suprastų, jog pats sau gali padėti. Dar vyrauja tarybinių laikų požiūris, kad
jeigu susirgau, mane turi gydyti, patogu atsakomybę perduoti kitam. Turi įvykti
lūžis žmogaus sąmonėje, tada įvyktų didžiausias pokytis,“ – sako mitybos
specialistas.
Pagal PSO rekomendacijas, minimalus daržovių ir vaisių kiekis per dieną,
kurį turime gauti yra 400– 600 g. Į šią sąvoką
neįeina termiškai apdorotos daržovės, vadinasi, kopūstų sriubos lėkštė nebus
vertinama kaip reikiamas daržovių kiekis. Daržovės turi būti šviežios,
termiškai neapdorotos.
„Ir šviežiai spaustų sulčių stiklinė netinka, nes sultyse nėra tos
ląstelienos, kuri yra šviežiame vaisiuje ar daržovėje. Mes negausime
skaidulinių medžiagų, tirščiuose liks dalis vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Niekur nesidėsi, reikės graužti morką,” – šypsosi profesorius.
Pagrindinis vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis yra vaisiai,
daržovės, riebios žuvys, riešutai. Pasak prof. R. Stuko, reikia stengtis
subalansuoti, sureguliuoti mitybą. „Matom realią lietuvių mitybos situaciją –
daržovių mažėja, vadinasi, negaunate to, ko reikia. Žuvų vartojimas labai
mažas. Per mažai gaunam skaidulų. Ką daryti? Arba kardinaliai keisti mitybą
arba vartoti papildomai maisto papildus. Maisto papildas nėra maisto
pakaitalas, bet jis papildys nepilnavertę mūsų mitybą. Lietuvių raštingumas
sveikatos srityje leidžia manyti, kad pagrindines taisykles visi žinome. Tad
siūlau peržvelgti savo mitybos įpročius ir patiems įvertinti, kokių maistinių
medžiagų jums trūksta. Jeigu nevalgote riebių jūros žuvų, tada trūksta Omega-3. Jei nevartojate grūdinių kultūrų, galima papildomai
vartoti kviečių sėlenų. Nesuvartojate per dieną pusės kilogramo šviežių
daržovių? Vadinasi, negavote antioksidantų (vitamino C, seleno) – rinkitės
tokius maisto papildus. Svarbiausia, domėkitės savo mitybą, nebūkite abejingi.
Tai padės jums atsilaikyti prieš įvairius susirgimus, ypač šaltuoju metų
laiku,“ – patarė prof. R. Stukas.
Maisto papildų gamintojų asociacija rekomenduoja –
peržiūrėkite savo mitybos įpročius, jeigu matote, kad jie neatitinka sveikos
mitybos piramidės rekomendacijas, papildykite savo mitybą maisto papildais. Dėl
jų pasirinkimo pasitarkite su vaistininku, šeimos gydytoju ar kitu sveikatos
specialistu.
|