Parsivesk mane, parsivesk. Iš paklydimų, iš netiesos, iš tuštybės parsivesk. Iš
pykčio, iš keršto, iš apgaulės parsivadink. Iš netikėjimo, iš nuovargio, iš
nevilties pasišauk. Juk pareisiu, mama, pareisiu. Dar menu Tavo tylią maldą už
mane - negimusį. Dar girdžiu Tavo švelnią lopšinę prie manęs - atėjusio. Dar
jaučiu Tavo kantrią meilę man - išėjusiam. Parsivesk, nes kurgi man bereikės
eiti, jei pamiršiu tą vienintelį kelią. Iš Tavęs. Į Tave ...
(Albert Camus)
Pirmąjį gegužės sekmadienį švelniausi
žodžiai, kvapniausios gėlės, šilčiausi jausmai skiriami Jums, mūsų vienintelės
ir pačios brangiausios!
Šimtmečius nuo senų senovės lietuvių
tauta šią gražią pavasario dieną pagerbia visas motinas.
Jūs esate dosnios ir atlaidžios. Ne
veltui lietuviams motina - lyg žemė, kuri nepaisydama negandų ir gamtos išdaigų,
kasmet užaugina derlių.
Taip ir Jūs, užmirštate visas skriaudas,
užauginate vaikus, kurie Jums taip ir lieka vaikais visą gyvenimą…
Būkite sveikos, būkite stiprios, būkite
kantrios, būkite mylimos ir niekada neužmirštos.
Gražios Jums šventės!
Motinos diena
Švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Tą
dieną sveikinamos motinos, su jomis itin pagarbiai elgiamasi, jos pavaduojamos
įvairiuose sunkiuose darbuose, joms skiriami gražiausi pavasario žiedai, lankomi
ir puošiami mirusių motinų kapai, bažnyčiose už motinas aukojamos šv. Mišios.
Toks elgesys simbolizuoja žmonių pagarbą
kilniai moters-motinos, namų židinio ir meilės puoselėtojos prigimčiai,
atsidėkojimą už motinos atsidavimą auginant vaikus, visą gyvenimą rūpinantis
jais.
Dar mūsų senoliai Motiną, gyvybės nešėją,
tapatindavo su Žeme (Motina išaugina vaikus, o žemė - derlių). Pavasarį būdavo
garbinama žemė, o kartu ir Motina, namų židinio saugotoja, meilės, šilumos
simbolis.
Motinos dienos ištakos - senų senovėje,
kai visos pasaulio tautos garbindavo moteriškos prigimties deives: žemės,
meilės, likimo. Lietuvių žemės deivė - Žemyna, meilės deivė - Milda, likimo,
vaisingumo, vaikų globojimo deivė - Laima. Spėjama, kad pagonys savo šventyklose
statydavo šių deivių skulptūras, prie jų melsdavosi, aukodavo. Šios skulptūros
tai mūsų laikais randamos vadinamosios akmens bobos. Manoma, kad moteriškųjų
dievybių garbinimas Lietuvoje buvo labai paplitęs ir stiprus. Šią tradiciją po
Lietuvos apkrikštijimo dalinai perėmė Švč. Mergelės Marijos - Jėzaus motinos -
garbinimas. Paskutiniuoju laiku vėl prasmingai pažymima Motinos diena.
Motinos diena – viena gražiausių
pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame
pasaulyje. Tai diena, kai gražiausi gėlių žiedai dovanojami pačiam artimiausiam
žmogui – mamytei.
Lietuvoje Motinos diena švenčiama pirmąjį
gegužės sekmadienį. Tai simbolizuoja žmonių pagarbą kilniai moters – motinos
prigimčiai. Taip atsidėkojama už jos rūpestį, auginant vaikus.
Mūsų senoliai Motiną, gyvybės nešėją,
tapatindavo su Žeme, mat motina išaugina vaikus, o žemė duoda derlių. Pavasarį
buvo garbinama Žemė ir namų židinio saugotoja Motina.
Motinos dienos ištakos senų senovėje, kai
įvairios pasaulio tautos garbindavo moteriškos prigimties deives. Pagonys
lietuviai garbino deives Žemyną (žemės globėją), Mildą (meilės deivę), Laimą
(likimo, vaisingumo, vaikų globojimo deivę). Manoma, kad moteriškųjų dievybių
garbinimas Lietuvoje buvo itin paplitęs. Šią tradiciją po Lietuvos krikšto iš
dalies perėmė Mergelės Marijos – Jėzaus motinos – garbinimas.
Pasaulyje Motinos diena kildinama iš
senovės Graikijos ir Romos tradicijų. Deivės motinos buvo garbinamos abiejose
šiose civilizacijose per pavasario festivalius. Graikai kiekvieną pavasarį
aukodavo aukas dievų motinai Chrono žmonai Rėjai. Aptikta įrodymų, kad 250
metais prieš Kristų buvo šventė romėnų deivės Magna Mater, kitaip tariant,
Didžiosios Motinos garbei. Europoje paplitus krikščionybei, šias pagonių šventes
pakeitė Motinos Bažnyčios šventė.
Kadangi buvo tikima, jog Motina Bažnyčia
buvo dvasinė jėga, kuri suteikia gyvybę ir apsaugo nuo žalos, žmonės į bažnyčias
nešdavo dovanas. Viduramžiais Europoje ketvirtasis gavėnios sekmadienis tapo
Motinos dienos sekmadieniu. Neturtingi pas anglų žemvaldžius dirbę ir todėl ten
pat gyvenę tarnai šį sekmadienį buvo išleidžiami į namus ir dažniausiai
parnešdavo mažas dovanėles ar pyrago. Pyragai buvo kepami, naudojant džiovintus
vaisius, kad visas pyragas nepasentų ilgos kelionės pėsčiomis ar arkliais
metu.
Šiais laikais pasaulio šalyse Motinos
diena švenčiama įvairiu metu, tačiau dažniausiai pavasarį. Šiais metais britai
Motinos dieną atšventė pirmąjį balandžio sekmadienį. Londone gyvenanti lietuvė
Vida pasakoja, kad anglai gana plačiai švenčią Motinos dieną – sveikina mamas,
dovanoja dovanas, teikia gėles, lepina, eina šventinių pietų. Šį faktą įrodo ir
tai, jog per motinos dieną buvo nupirkta daugiau gėlių nei per ypač komercinę
Valentino dieną.
Pasak Vidos, šią šventę kartu su britais
pažymi ir kitų tautybių imigrantai – net musulmonai pakistaniečiai šią dieną
sveikino mamas, dovanojo gėles, kepė joms pyragus. Atvykę iš kitų šalių žmonės
pamažu perima tradicijas, prisitaiko prie esančios kultūros. „Kitaip ir
neįmanoma, - įsitikinusi Vida, - juk net atviručių su Motinos diena po mėnesio
sunku rasti, nebent pasirūpinus iš anksto.“
Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje
Motinos diena švenčiama antrąjį gegužės sekmadienį. Vokietijoje gyvenanti Milda
pasakoja, jog čia mamytės pagerbiamos kaip ir visur – mamos tą dieną namuose
nieko nedirba, vaikai joms dovanoja gėles, visi kartu važiuoja sveikinti
močiučių, kartu eina į restoraną šventinių pietų. „Tačiau tai labiau komercinė
šventė, - pastebi Milda, - visos parduotuvės tuo metu būna išpuoštos, siūlo
suvenyrus, gėles šios dienos proga.“
JAV ši šventė vyksta taip pat antrąjį
gegužės sekmadienį ir yra siejama su savo gyvenimą šios šventės populiarinimui
pašventusia moterimi Anna Jarvis. Ją įkvėpė savo pačios mamos atsidavimas,
auginant 11 vaikų šeimą. Per antrąsias mamos mirties metines, antrąjį gegužės
sekmadienį, Anna Jarvis įtikino savo parapijiečius Vakarų Virdžinijoje švęsti
Motinos dieną. Bažnyčia buvo išpuošta mėgstamiausiomis jos mamos gėlėmis
gvazdikais. 1910 metais Vakarų Virdžinijos valstija oficialiai patvirtino
Motinos dienos šventę, o 1914 metais prezidentas Woodrowas Wilsonas paskelbė ją
nacionaline švente.
Prancūzai Motinos dieną švenčia paskutinį
gegužės sekmadienį. Visi šeimos nariai suvažiuoja ypatingiems šventiniams
pietums, o mamai dovanojamas tortas. Iki Motinos dienos prancūziukai leidžia
dienas, piešdami atvirutes ir mokydamiesi eilėraštukus, kaip siurprizą mamoms.
Motinos diena traktuojama kaip šeimos gimtadienis.
Tuo pačiu metu kaip ir prancūzai Motinos
dieną švenčia ir švedai. Švedų Raudonasis kryžius parduoda mažas plastikines
gėlytes prieš šią šventę, o pelną skiria daugiavaikėms mamoms.
Ispanijoje ir Portugalijoje Motinos diena
yra glaudžiai susijusi su Bažnyčia. Gruodžio 8 dieną ispanai ir portugalai ne
tik pagerbia savo mamas, bet ir dalyvauja religines apeigas, garbindami Mergelę
Mariją.
Danai, suomiai, italai, turkai,
australai, belgai, japonai ir indai Motinos dieną švenčia antrąjį gegužės
sekmadienį. Indijoje yra 10 dienų festivalis, žinomas kaip Durga Puja,
švenčiamas ankstyvą spalį. Festivalis keliamas Durga garbei, dieviškajai
Motinai. Ji yra svarbiausia iš visų indų deivių.
Japonijoje mamos sveikinamos antrą
gegužės sekmadienį. 6 – 14 metų japoniukai dalyvauja mamos portretų piešimo
konkursuose ir taip pasveikina savo mamytes. Kas 4 metai nugalėtojų darbai
surenkami į parodą „Mano mamytė“, kuri keliauja aplink pasaulį.
Libane Motinos diena švenčiama pirmą
pavasario dieną, Pietų Afrikoje – pirmą gegužės sekmadienį.