|
 Kaip pasirinkti
tinkamą profesiją? Į kokius gebėjimus orientuojasi aukštosios mokyklos ir kaip
tai susiję su žmogaus siekiu būti laimingu, kalbiname Lietuvos edukologijos
universiteto Karjeros centro vadovę docentę Aloną Rauckienę – Michaelsson.
Pasak docentės, vienas
antrokas yra pasakęs: ,,Mokslo šaknys karčios, o vaisių gali ir nebūti.” Juokai
juokais, bet yra daug tiesos, ypač kai kalbame apie aukštąjį išsilavinimą. Esame
nelaimingi, nes reikia daug mokytis, per daug sunku, nesuprantama. O
svarbiausia nesuvokiame, ką su tuo darysime, nežinome, ar galėsime pritaikyti
žinias ateityje. Jei jos yra nenaudojamos, pamirštame. Todėl šiandien reikia keisti požiūrį į mokymą.
Aukštosios mokyklos šią dilemą sprendžia savaip.
Svarbiau – kompetencija
Pašnekovė teigia,
kad universitetai Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, orientuoti ne į studijų
programų įvairovę, o į tam tikrą jų kokybę. Pagrindinis uždavinys – užtikrinti reikiamų
kompetencijų išugdymą. Žinoma, kiekviena studijų sritis turi specifiką, tačiau
siekiama, kad bet kuris studentas, baigęs aukštąją mokyklą, būtų konkurencingas
Europos darbo rinkoje. Koks turi būti absolventas? Be abejonės, jis gauna
dalykines žinias ir kompetencijas, priklausančias pagal studijuojamos
profesijos aprašą. Bet šiandienšito nepakanka. Reikia, kad jaunuolis mokėtų kritiškai mąstyti, būtų
iniciatyvus, gebėtų dirbti komandoje, mokėtų įsiklausyti, formuluoti problemą,
rasti sprendimo kelią ir pan. Todėl konkreti mokslų programa nėra tokia svarbi
ir užtikrinanti jaunam žmogui ateitį. Svarbiau tai, kas studijų programoje
pateikiama. Ateitis priklauso technologijos
mokslams
Rinkdamiesi
studijas aukštojoje mokykloje abiturientai turi daug variantų – net apie 20
studijų. Pastarųjų metų duomenimis, pirmasis pasirinkimas ryškiai orientuotas į
socialines studijas, ekonomiką, teisę, vadybą. Ir nepelnytai mažai renkamasi
technologijos, gamtos, biomedicinos, inžinerijos mokslų. O būtent jie šalies
raidai yra reikšmingi, nes kuria konkretų produktą.
Jau ne pirmus metus
kalbama, kad vadybininkų ir teisininkų turime sočiai. Ar kas nors keičiasi?
Pasak doc. Alonos Rauckienės - Michaelsson, labai nežymiai išaugo pasirinkusiųjų gamtos
mokslų studijas. Tendencijos lyg ir keičiasi, bet ne taip sparčiai, kaip
norėtųsi. Renkantis profesiją, svarbu atskleisti vaiko pomėgius, gebėjimus. Ir
tik tada su jo asmeninių savybių rinkiniu rinktis studijas: ,,Manau, ateitis
priklauso technologijos mokslams. Visos profesijos, kurios susietos su jais,
turi aiškią perspektyvą. Konkrečių specialybių įvardyti šiandien negalime, nes po penkerių metų
jos gali pasikeisti, atsirasti naujos. Tačiau pakraipa išliks. Šiandienos
universitetai orientuojasi į studijų sritis: socialinę, humanitarinę,
technologijos, biomedicinos, menų. Kaip jau minėjau, dauguma studentų pasirinkę
socialinius mokslus”, – dėsto Karjeros centro vadovė. Lietuvos mokiniai klauso tėvų
Tinkamai pasirinkti
programą ir įgyti trokštamą profesiją, viena sunkiausių užduočių didžiajai
daliai abiturientų. ES projekto ,,T klasė“ metu apklausti mokiniai teigia, kad
profesijos pasirinkimui didelę įtaką daro tėvai. Tai pripažįsta ir dauguma
studentų, kurių pasirinkimą lėmė tėvų nuomonė. ,,Iš vienos pusės galime
džiaugtis, jog Lietuvos vaikai klauso tėvų nuomonės, – sako docentė Alona
Rauckienė – Michaelsson. – Tačiau iš kitos pusės gaila, kad patys mokiniai nesistengia
aktyviai pažinti savęs, pomėgių ir rinktis tai, kas labiausia patinka jiems.
Matyt, dėl šių priežasčių pradėjus studijuoti neretai atsiranda nesutarimų – ar
pasirinkimas teisingas, ar studijuojama tai, kas norima. Turime daug studentų,
kurie sako: ,,Na, šito darbo tai tikrai nedirbsiu”. Būna ir tokių, kurie po
pirmo kurso išeina, nes supranta, kad pasirinko ne tą kelią. Todėl ypač svarbu,
kad ir mokykla, ir tėvai padėtų vaikui atrasti save ir pomėgius. Mūsų ir tėvų
pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ko vaikas nori, ko nori išmokti, ką jis norėtų
sukurti gyvenime. Ir svarbiausia – būti laimingas. Ne visada reikia siekti
universitetinio išsilavinimo. Jei lygintume studentus, pasirinkusius studijuoti
universitete ir kolegijoje, skirtumai akivaizdūs. Studijuojantys
universitetuose labiau linkę gilintis į subtilybes, daryti mokslinius tyrimus,
dirbti valstybės tarnyboje, o kolegijų studentai dažniau nori kurti savo
verslą, jie praktiškesni. Kitaip sakant, nusiteikę veikti iškart.“
XXI amžiaus žinios
Šiandienreikalingos socialiai konstruktyvios žinios - dabar naudingos ir šiandien pritaikomos. Negali mokydamasis galvoti, kad po
10 metų tai pritaikysi. Žinios sensta pakankamai sparčiai. ,,Mes, mokslo
visuomenė, savęs klausiame, kokią informaciją turime pateikti studentams?
Atsakymas toks: pirmiausia supratimą, kad žinias nuolat reikės atnaujinti. Kokios
tai žinios? Reikalingos dirbant, bendraujant, sprendžiant problemas. Žinių bei
informacijos yra daug, visko išmokti neįmanoma. Todėl vertinga mokėti surasti
ir atsirinkti tik tai, ko reikia konkrečiai problemai spręsti. Šiandien turime informacinę,
žinių visuomenę. Proveržis informacinėse technologijose, be galo dideli
informacijos srautai. Visko nesuvaldysi. Dėl to atsirado žinių konfliktas. Juk rytoj internete vėl nauja
informacija. Besimokanti visuomenė supranta, kad kiekvieną dieną mums reikės
mokytis ir atnaujinti žinias. Tautos ateitis priklauso nuo to, kiek turėsime
kūrybiškų žmonių. Žinios kūrybiškumui ugdyti yra labai svarbios. Šia linkme ir
dirba aukštosios mokyklos,“ – sako docentė Alona Rauckienė Michaelsson.
Jolanta
Volungevičiūtė
|
Dalintis