Internete gausu patarimų, kaip mažinti nuolat patiriamą
stresą. Tačiau, pasak specialistų, nė vienas būdas nebus veiksmingas ilgą
laiką, jei streso valdymas netaps įpročiu. Tokiu, kaip nuolatinių, ilgalaikių
įgūdžių formavimas.
„Žmonės kažkodėl linkę pro pirštus žiūrėti į nuolat patiriamo
streso pasekmes, nors nevaldomas jis neigiamai veikia jų viso gyvenimo kokybę –
sukelia sveikatos, darbingumo, bendravimo ir kitų problemų. Ne vienas,
veikiamas ilgalaikio streso, linkęs griebtis destruktyvių priemonių, tokių kaip
cigaretės, alkoholis, raminamieji vaistai, arba tiesiog išsilieti ant artimųjų“,
– sako „StressOff“ programos autorius,
sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius.
Specialisto teigimu, taip stengiantis save apgauti, jog
situacija yra kontroliuojama, ir užsisukama uždarame nevaldomo streso rate. „Tada
jau nebepadeda nei atostogos, nei internete
rasti patarimai, kaip kovoti su stresu, nei įsitikinimas, kad stresas
yra normali būsena, skatinanti įveikti visus gyvenimo iššūkius. Tačiau
organizmo neapgausi – jis pradeda reaguoti įvairiais fiziniais ir psichiniais sutrikimais,
– pastebi L. Mackevičius. – Todėl, norėdami nepatekti į tokią būseną, kad ir
kaip bauginančiai skambėtų, turime keisti savo mąstymą ir elgesį negrįžtamai.
Tai yra įgūdis, kurį reikia nuolat tobulinti.“
Pasak „StressOff“ įkūrėjo, norint, kad streso valdymas
taptų įpročiu, labai svarbus veiksnys – žmogaus motyvacija. Čia gali pagelbėti
ne tik artimųjų palaikymas ir pagalba, bet ir profesionalaus specialisto paaiškinimas
ar nukreipimas tinkama linkme.
„Kartais pasirinkta netinkama priemonė gali ne tik nepadėti
numalšinti streso, bet ir sąlygoti priešingą reakciją – sukelti organizmui papildomą
stresą. Būtent todėl moksliniais tyrimais paremta ir į sprendimus orientuota specializuota
streso valdymo programa „StressOff“, paruošta pagal Kanados streso instituto rekomendacijas,
yra pritaikoma kiekvienam žmogui asmeniškai, – sako L. Mackevičius. – Nustačius
konkretaus žmogaus dominuojantį streso tipą, sudaromas individualus veiksmų
planas, apimantis pagrindinius streso valdymo įgūdžius. Taip ne tik „sutvarkomos“
neigiamos streso pasekmės, bet ir ilgainiui stresas pradedamas valdyti, arba,
kitaip tariant – šalinamos priežastys nevaldomam stresui pasireikšti.“
Yra išskiriami penki esminiai streso valdymo įgūdžiai. Trys
iš jų dažniausiai minimi populiariuose patarimuose: teisinga mityba,
atsipalaidavimas ir tinkamas fizinis aktyvumas. Ketvirtasis – tai savo poreikių
ir lūkesčių išsiaiškinimas bei siekimas juos patenkinti kiekvieną dieną. Penktasis
įgūdis, kurį reikia lavinti, yra kokybiškas ir pasitikintis bendravimas su
aplinkiniais bei savimi. L. Mackevičius pastebi, jog išsiugdyti vieną įgūdį prireiks
bent 4-5 savaičių individualaus darbo su savimi bei sąžiningo spelialistų parengtų
rekomendacijų laikymosi.
„StessOff“ – tai moksliniais
tyrimais paremta streso valdymo filosofija, skirta didinti žmonių darbingumą ir
produktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu. Šios filosofijos atskaitos taškas yra
Hans‘o Selye‘o (1907-1982), vieno žymiausių austrų-kanadiečių endokrinologo,
dar vadinamo „Streso tėvu“, atradimai. Moksliniais
tyrimais, trukusiais 24 metus, mokslininkas atskleidė streso fiziologijos esmę bei jo
įtaką sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tiriamųjų buvo beveik 100 tūkst. –
JAV, Kanados bei Italijos įmonių bei įstaigų darbuotojų. Tyrimo metu buvo
nustatyti šie pokyčiai:
|
Po
4 mėnesių |
Po
8 mėnesių |
Kūno amžiaus
„jaunėjimas“ |
3,5 metų |
11,4 metų |
Nedarbingumo sumažėjimas
|
42% |
56% |
Vizitų skaičiaus
pas gydytojus sumažėjimas |
28% |
53% |
Kraujo spaudimo
sumažėjimas |
51% |
91% |
Komforto jausmo
padidėjimas |
41% |
62% |
Neadekvačių
reakcijų į stresą sumažėjimas |
41% |
49% |
Atsistatymo po
streso laiko sumažėjimas |
28% |
38% |
Gebėjimo sąmoningai
atsipalaiduoti padidėjimas |
17% |
37% |
Pradingo
nerimas/pasitaisė nuotaika |
32% |
68% |
Imunoglobulino (IgG) A padidėjimas* |
24% |
31% |
T ląstelių padidėjimas** |
21% |
28% |
* IgG (dar kitaip žinomų, kaip antikūnų) gamyba – tai
imuninė organizmo reakcija į infekcijas.
** T ląstelės (dar kitaip žinomos, kaip T limfocitai) lemia ląstelinį
imunitetą t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbios
imuniteto reguliacijai
|