Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mamos kampelis > Mamos Elenos dienoraštis > Gyvenimas, kai Kalėdų senelis jau praeitis (ir dar labai tolima ateitis) (02 12)
Dalintis

Šiandien mano Domas pagaliau iškeliavo į darželį.     Rašau „pagaliau“, nes po Naujųjų jis ten dar nebuvo. Nenorėjo eiti, rupūžiokas. Anot jo, ko ten eiti, jei Kalėdų senelis jau buvo, dovanų atnešė ir daugiau jų gauti šansų kol kas nebėra... Jokie mano argumentai, kad jis ir toliau kasdien ką nors naujo sužinos, išmoks, galės žaisti su draugais ir ruoštis kitoms šventėms, nepadėjo. Jo kontrargumentai – vistiek dovanų nebebus – buvo svaresni.
 
Motyvacija draugais irgi nekokia jam pasirodė, nes pats tikriausias ir svarbiausias draugas – brolis - lieka su mama. Tad ir tupėjo du bernai namuose pusantro mėnesio, dūko ir niovėsi kaip katinai   . Žinoma, visą tą laiką namie skambėjo nuolatiniai vaikų palydovai: juokas, verksmas, rietenos dėl žaislų, pykčiai dėl „ne ten padėto“, „ne taip paduoto“ ar „ne taip paimto“ žaislo. Kniaukė be perstojo jie nuo ryto iki vakaro, pyko vienas ant kito ir krizeno kartu. Vienas be kito neišbūdavo nė pusvalandžio.
Visa tai stebėti gražu.   Bėda tik tame, kad stogas mamai kartais padeda klibėti, kai sienos nuo decibelų vibruoja...   Bet nieko, rodos, ištvėriau. O šiandien namuose taip ramu, net keista. Juras atsikėlė, dairosi nustebęs, akimis brolio ieško. Kol kas jis ramus, nes visi žaislai jam vienam priklauso, gali kuistis juose kiek tik nori.
 
Beje, man smagu ne tik šiandien, kad pagaliau bus truputį ramiau.   Smagu prisiminti ir tą laiką, kai mūsų namuose lankėsi laidos „Švaros misija“ komanda. Jie užsuko pas mus į svečius metų pradžioje (teisingiau, prieš pat Naujuosius). Buvo didelė atrakcija vaikams! Šie mažieji nenuoramos net sustingę stebėjo, kaip įnešamos ir montuojamos didelės lempos, kaip namuose zuja svetimi žmonės. Juras, mažasis meistrelis, nutaikęs progą pažaidė su ant grindų paliktos filmavimo kameros mygtukais.     Oho kaip persikreipė operatoriaus veidas, pamačius šį reginį!   (Nieko tokio, kaip sako Domas, nėra ko palikti daiktų ten, kur nereikia.)
 
Aišku, vaikai mielai būtų dar pasisukioję tarp visokių valymo reikmenų ir kitų paslaptingų filmavimo daiktelių, tačiau buvome gražia forma išprašyti iš namų. O sugrįžę į juos per 10 minučių vėl atstatėme senąją namų tvarką. Tik burbulai (atseit kambario dekoras), kuriuos „misijos” atstovai pakabino, buvo palikti. Juos iki šiol nuosekliai padaužo mano aktyvistai. Tad prisiminimas apie mamos pakvailiojimą (taip vyras vadina mano sprendimą išsikviesti „Švaros misiją”) kol kas neišblėsęs. Galiu pasakyti tiek – švaros po jų apsilankymo buvo mažokai (gal reikėtų keisti laidos pavadinimą?), tvarkos kiek daugiau, o geros nuotaikos – su kaupu. Už tai jiems didelis ačiū.  
 
Taigi. Parašiau šiek tiek apie vaikus, apie namus. Pagaliau atėjo ir mano eilė.
Pastaruoju metu intensyviai skaitinėju darbo pasiūlos skelbimus, nes jau norisi iš namų ištrūkti.   Deja, nelabai ką gero randu. Vienas skelbimas buvo sudominęs. Pasėdėjau, surašiau motyvacinį, CV, nusiunčiau, paskambinau pasiteirauti ar juos gavo... Sužinau, jog žmogus jau priimtas, nors dar pusė mėnesio iki skelbimo galiojimo termino likę. Va tai tau.   Pavėlavai, poniute. Na nieko, bandysim toliau ieškot, juk kas ieško, tas randa. Bent jau taip sako liaudies išmintis. Žiūrėsim, ar ji tikrai tokia išmintinga.
 
O malonioji pastarųjų dienų patirtis – savaitgalį buvau baseine.  Viena, be vaikų!   Jų buvimas šalia mamos jau tapęs norma, tad be savosios „uodegos“ pradžioj jaučiausi keistai. Tačiau masažinė vandens lova, pirtys, sūkurinė vonia ir baseinas padėjo užmiršti tuos mažus tauškalius. Atsipalaidavau kapitaliai.   Toji valanda be vaikų prilygo atostogoms. Super! Noriu dar...  

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą