Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mamos kampelis > Mamos Elenos dienoraštis > Tas saldus pirmasis kartas. O jei dar kelis kartus per vieną mėnesį… (03 29)
Dalintis

Visiems kada nors būna pirmas kartas... Anksčiau ar vėliau, bet vistiek ateina. Štai mes visi pagaliau sulaukėme pavasario.   Pirmą kartą šiais metais. Turbūt šia proga mano mažieji kovą nusprendė paskelbti pirmojo karto mėnesiu. Juras pirmą kartą savo gyvenime rezultatyviai pasėdėjo ant puoduko, o mes su Domu ilgai ilgai jam plojom ir sveikinom su pergale. Štai taip gražiai mano mažasis apvainikavo savo metukų ir septynių mėnesių gimtadieniuką.  Gal ir šiek tiek vėlokas šios subtilios srities pirmas kartas, bet geriau vėliau negu niekada.

Kovo mėnesį pagaliau prasikalė ir pirmasis iš Juro iltinių dantukų. Labai ilgai jo laukėm. Buvau net pradėjusi abejoti, ar išvis besulauksim.   Jau gerą pusmetį mažius vaikščiojo su patinusiom dantenom, o naujų dantų kaip nėr taip nėr. Ir štai pagaliau išstenėjo vienas į paviršių. Toks lėtas lėtas tarsi italas siestos metu.
Dar vienas mažojo pasiekimas – jis jau savarankiškai lipa laiptais tiek aukštyn, tiek žemyn. Vis bando lenktyniauti su broliu, kuris iš jų greičiau nulips arba užlips ir parlėks namo.   Jurutis labai pyksta, jei mama bando prilaikyti ar tiesiog šalia eidama saugo. Juk jis toks didelis ir savarankiškas vyrukas! (Iki tol, kol neužsigauna kur nors.)
 
 
O štai ir Domo kovo mėnesio pirmųjų kartų sąrašiukas: pirmasis pasiplaukiojimas baseine, pirmasis vizitas Operos ir baleto teatre, pirmieji rimtesni bandymai mokytis anglų kalbos (savo noru, vyksta vaikiško žodyno studijos) ir pirmas neapraudotas rytas prieš iškeliaujant į darželį. 
Pastarąjį įvykį pristatysiu pirmiausia, nes buvo tikrai keista turėti ramų rytą. Įprastai Domas žadinamas kniaukia, kad jis niekur nenori eiti, ir dar gerą tuziną įvairiausių priežasčių, kodėl turėtų likti namie, išvardina. Arba tiesiog atidaro kakarinę ir užbliauna, apraudodamas savo liūdną tremtinio dalią. Tad kai vieną gražų rytą ramiai, be jokių atsikalbinėjimų atsikėlė ir išstraksėjo į darželį, buvo tikrai keista.  Aš net paklausiau, ar mano varliukas ko nors nepamiršo. Tačiau žinant Domo fenomenalią atmintį tas rytas greičiausiai buvo atsiradęs ne dėl atminties trukdžių, o tik tam, kad patvirtintį taisyklę – „Nė dienos be dainos“ (vertimas į lietuvių kalbą „Su liūdinčia širdim aš rytą sutinku, nes keltis reik anksti, o šitai taip sunku...“).

 
Užtai koks laimingas mano vaikas buvo, kai nusivedžiau į baseiną! Tiesa, į suaugusiųjų, kur nėra „varlynuko“. Tačiau mes išsisukom iš situacijos: Domas labai sėkmingai kapanojosi išjungtoje sūkurinėje vonioje.   Joje šilta, gera ir nelabai gilu. Ir dydis pats tas, kai norisi banginiu ar piktu rykliu apsimesti. Tad pasipliuškendavo mano vaikis vėsiame baseine ir vis bėgdavo į vonią sušilti. Jam buvo labai smagu, nors mamai, tiesą sakant, nelabai. Norėjau nueiti į pirtį, bet Domas neleido, nes vos į ją įkišęs nosį visa gerkle užbliovė: „Gelbėkit, dūstu!“ O vieno tokio vargano plaukiko palikti nesiryžau... Gaila, kad tėtis niekaip neišsiskiria su bronchitu – dviems ganyti vaiką būtų paprasčiau.
 
Minėjau, jog šių metų kovą Domutis, keturmetis vyrutis, pirmą kartą apsilankė Operos ir baleto teatre. Nuėjome pažiūrėti operos vaikams „Buratinas“. Galiu pasakyti tiek – pažiūrėti buvo gražu,   tačiau mažiems vaikams suprasti gal kiek sunkoka. Maniškis visą spektaklį prapliurpė vis klausdamas : „Ką sakė? Ką sakė?“,  o aš dariau vertimus.  Bet šiaip Domas šaunuolis, gana neblogai susigaudė, kas scenoje vyksta. Geriau, nei šalia sėdėjęs panašaus amžiaus berniukas, kuris antrojo veiksmo vidury mamos paklausė: „O kada ateis buratinas?“
 
Beje, šį mėnesį Domutis pirmą kartą nupiešė piešinį, kurį galima suprasti be jo paaiškinimų. Iš lapo į nustebusius tėvelius išraiškingai pažvelgė saulė: su didelėm didelėm žvairokom akim, panaši į pasišiaušusį ežį,  tačiau tikra pavasarinė saulė. Dabar ji, garbingai įsitaisiusi ant sienos, šviečia ir šildo mūsų namučius. Sveiki sulaukę pavasario!

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą