Ar gydytojai nepiktnaudžiauja skirdami vaikams antibiotikus?
Ką tėvams reikėtų žinoti apie gydymą antibiotikais? Ir kodėl karščiuojantį vaiką
reikia vežti į polikliniką? Į šiuos klausimus atsakys Higienos instituto
Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. Rolanda Valintėlienė.
Ar medikai ne pernelyg dažnai vaikams skiria
antibiotikus?
Higienos institute atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikai
Lietuvoje skiriame tikrai dažnai. Yra nemažai situacijų, kai jie skiriami per
dažnai. Antibiotikai tai yra vaistai, kurie veikia bakterijas, neveikia virusų.
Tad jie turėtų būti naudojami tik bakterinių infekcijų gydymui. Tarkim, vaikams
kvėpavimo takų infekcijas, ypatingai viršutinių kvėpavimo ligų infekcijas,
dažniausiai sukelia virusai. Antibiotikai tokių infekcijų gydymui neturėtų būti
skiriami.
Ar gydytojas gali nuspręsti apžiūrėjęs vaiką, kokios
kilmės yra infekcija? Juk jų simptomai yra labai panašūs...
Bakterijos ir virusai yra labai maži, be abejo, gydytojai jų
matyti negali. Norint įsitikinti, ar infekcija yra virusinė, ar ją sukėlė
bakterijos, reikalingi tyrimai. Mikrobiologiniai tyrimai yra tikslesni, bet ir
bendrieji kraujo tyrimai gali parodyti jei ne patį ligos sukėlėją, tai bent jau
leidžia diferencijuoti, ar infekciją sukėlė virusas, ar bakterijos.
Gydytojai ne visada skiria tyrimus, gal tėvai turėtų
tiesiog jų reikalauti?
Tėvai turėtų rūpintis savo vaiko sveikata, domėtis. Kitose
šalyse atlikti tyrimai rodo, kad gydytojo sprendimą dažnai įtakoja ir tėvų
nuomonė: ar reikalingas tyrimas, ar reikalingi antibiotikai. Manau, kad tėvai
galėtų būti aktyvesni, teirautis, kodėl vienu ar kitu atveju yra skiriami
antibiotikai, ar tikrai yra patvirtinimas, kad jais gydoma bakterinė infekcija.
Kodėl medikai skuba skirti antibiotikus, o ne bando
virusinių ligų gydyti kitais būdai? Paprastai, jei vaiko karščiavimas
nepasibaigia per tris dienas, gydytojai dažniausiai paskiria antibiotikus.
Kai prasideda peršalimų laikotarpis, gydytojų krūviai yra
labai dideli. Nedrįsčiau sakyti, kad visi medikai neskiria tyrimų, pagal
galimybes jie yra skiriami. Kad paprasčiau būtų tą padaryti, siūlyčiau tėvams ne
kviestis gydytoją į namus, o vykti su sergančiu vaiku pas gydytoją į polikliniką
ar šeimos medicinos centrą, nes tik ten yra visos diagnostikos galimybės.
Tyrimai gali būti atlikti tik tuomet, kai vaikas atvyksta į gydymo įstaigą.
Deja, į namus atėjęs gydytojas tokių galimybių neturi.
Kuo pavojingi yra antibiotikai?
Kaip ir kiti vaistai, antibiotikai turi įvairių pašalinių
reiškinių. Tačiau vienas iš pagrindinių tų nepageidaujamų reiškinių yra tai, kad
antibiotikai žudo ne tik patogenines ligą sukeliančias bakterijas, bet ir
gerąsias žmogaus mikrofloros bakterijas: žarnyno bakterijas, odos bakterijas.
Todėl sutrinka kai kurios organizmo funkcijos. Dar viena blogybė, kad
antibiotikai, žudydami gerąsias bakterijas, skatina atsparių antibiotikams
bakterijų atsiradimą. Atsparios antibiotikams bakterijos gali būti perduodamos
ir kitiems šeimos nariams, kitiems žmonėms. Jeigu tokios atsparios bakterijos
sukels infekciją, jas gydyti bus labai sudėtinga, reikės dar stipresnių
antibiotikų, galbūt netgi gydymo ligoninėje.
Kuo pavojingas nebaigtas gydymas
antibiotikais?
Ir nebaigtas antibiotikų kursas, ir savo nuožiūra sumažinta
antibiotikų dozė skatina atspariųjų vaistams bakterijų atsiradimą. Paskirus
gydymą antibiotikais, jeigu jis yra reikalingas, labai svarbu laikytis gydymo
dozės, vaistų gėrimo cikliškumo. Jeigu vaistas paskirtas gerti du kartus per
dieną, jis ir turi būti geriamas du kartus. Jeigu tris - tai tris kartus.
Kartais simptomai nusilpsta anksčiau, bet laikytis gydymo kurso yra būtina.
O kaip yra kitose šalyse?
Lyginant Lietuvą su kitomis Europos valstybėmis, vienur
antibiotikai yra vartojami dažniau, kitur rečiau. Lyginantis skandinavais, mūsų
gydytojai dažniau skiria antibiotikus pneumonijos, kvėpavimo takų uždegimų,
bronchito ar tonzilito atvejais. Iš mūsų tyrimo matyti, kad tyrimai atliekami
dar nepakankamai dažnai, nors situacija gerėja. Kita mūsų visuomenės yda yra
tai, kad žmonės yra linkę patys gydytis antibiotikais. Žmonės, sukarščiavę,
blogiau pasijutę, norėdami greičiau pasveikti, skuba vartoti antibiotikus. O jų
labai dažnai turime namuose, likusių nuo praeito gydymo, nebaigto gydymo. Šioje
srityje (save begydantys antibiotikais) mes esame pirmaujantys Europoje, žodžiu
mes esame blogoje situacijoje. Turime keistis patys, turime gauti daugiau
informacijos apie antibiotikų žalą ir būti konservatyvesniais spęsdami, ar juos
vartoti.
Čia kaltas visuomenės neišprusimas?
Per mažai savo sveikata domisi žmonės, medikai taip pat nėra
suinteresuoti skleisti informaciją. Mes, lietuviai, pasižymime tuo, kad nesame
tauta, kuri labai jau domisi savo sveikata. Naujos tendencijos, nevartoti
antibiotikų, kai jų iš tiesų nereikia, galėtų būti viena iš tokių sričių.
Kada antibiotikų jau neįmanoma
išvengti?
Kaip minėjau, antibiotikai turi būti skiriami tuomet, kai yra
bakterinė infekcija, kai žinoma, kad infekciją sukėlė bakterijos. Sprendžia
gydytojas. Yra tokių bakterinių infekcijų, kurios medicinoje vadinamos savaime
praeinančiomis infekcijomis. Tarkim, mikoplazmos, kurios dažnai vaikams sukelia
kvėpavimo takų infekcijas, yra priskiriamos prie savaime praeinančių infekcijų.
Tad ne visais atvejais nustačius šias bakterijas, yra reikalingi antibiotikai.
Konkrečios ligos atveju sprendimą priima gydytojai.
Auksė Kontrimienė