Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Sveikata nuo A iki Ž > A - D > Kai trūksta vitamino D
Dalintis

Kai trūksta vitamino D

Jei jus kamuoja nuovargis, prasta nuotaika, jaučiate raumenų silpnumą, nors, atrodo, maitinatės visavertiškai, gali būti, kad jums trūksta vitaminų. Jų ne visada gauname pakankamai iš maisto, kurį perkame  prekybos centruose.
Atlikus kraujo tyrimus medicininių tyrimų laboratorijose, galima sužinoti, kokių kokios grupės vitaminų trūksta konkrečiam žmogui. Tačiau rudenį aplankantis nuovargis bei apatijas dažniausiai signalizuoja, jog organizmui gali trūkti būtent vitamino D. Beje, vadinamoji rudeninė depresija yra siejama ne tiesiogiai su saulės trūkumu, tačiau su vitamino D trūkumu.

Moksliškai įrodyta, jog apskritai vitamino D stygius yra susijęs ne tik su prasta nuotaika, tačiau ir kur kas rimtesnėmis ligomis: abiejų tipų cukriniu diabetu, daugeliu vėžio rūšių, įvairiomis imuninės sistemos ligomis bei Alzhaimerio liga. Esant pakankamam vitamino D kiekiui organizme rizika susirgti išemine širdies liga bei storojo žarnyno ligomis sumažėja. Taip pat tampa efektyvesnis sunkių žarnyno bei onkologinių ligų gydymas. Pastaraisiais metais intensyviai tyrinėjamas būtent vitamino D bei kitų ligų ryšys.

Kaip rodo anksčiau šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, beveik 90 proc. atvejų buvo nustatyta, kad tiriami gyventojai kenčia dėl organizmui svarbaus vitamino D stygiaus. Jo ypač trūksta vaikams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Kūdikiams bei mažiems vaikams vitaminas D yra ypatingai svarbus, kadangi jis dalyvauja dantų bei kaulų formavimosi procese. Trūkstant šio vitamino, vaiko organizmas pasisavina tik apie 15 procentų kalcio bei apie 60 procentų fosforo, kurie svarbūs dantų bei kaulų vystymusi, reiškia, - ir augimui.

Vaikystėje bei paaglystėje kaulai kaupia kalcį, jie sparčiai auga bei tankėja, taigi vitaminas D  bei kalcis šiems procesams yra ypatingai svarbūs – visa tai lemia kaulų mineralizacijos būklę vėlesniais gyvenimo tarpsniais. Daugelis mamų mažyliams iki vienerių metų duoda vitamino D lašiukų, mat baiminasi, kad kaulai neisvystys ir vaikai susirgs rachitu. Tačiau šis vitaminas jiems reikalingas visu augimo periodu - iki 18 metų.  Kai vaikui ima krypti stuburas bei suprastėja regėjimas, mamos neretai kaltina kompiuterį ir netaisyklingą laikyseną, tačiau būtent vitamino D stygius gali būti viena iš priežasčių, dėl ko minkštėja vaikų kaulai bei ima silpti regėjimas.

Saulė – pagrindinis vitamino D3 šaltinis. Kad gautų reikiamą vitamino D3 kiekį, sveikam žmogui saulėje rekomenduojama pabūti apie 15 min. kasdien tarp 10 ir 15val. Svarbu atidengti rankas, kojas ir veidą bei nenaudoti SPF kremų. Apsauginiai kremai nuo saulės, vartojami apsaugoti odai nuo vėžio, galimybę joje pasigaminti vitaminą D sumažina 90 – 95%. Tačiau ir būnant saulėje vitamino D gamyba iš odoje esančio provitamino vyksta ne visada. Geografinė platuma, oro sąlygos, odoje esančio pigmento kiekis (kuo tamsesnio gymio žmogus, tuo vitamino D kiekis pasisavina sunkiau), asmens amžius, gretutinės ligos – pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklauso vitamino D gamyba organizme.  Kitas vitamino D šaltinis – maistas. Gausūs vitamino d kiekiu yra šie produktai: menkės žuvų taukai, lašiša, tunas, skumbrė, kiaušiniai. Kiaušinio trinyje yra maždaug 20 TV vitamino D3. O Vitamino D2 nors ir gauname iš augalinės kilmės maisto, kad jis būtų naudingas žmogui, organizmas jį turi paversti vitaminu D3. Daugiau nei 95 % vitamino D kraujyje yra būtent aktyvaus vitamino D3 pavidalu.

Taigi, vitamino D trūkumo priežastys:

  • Nepakankamas suvartojimas – mažai vitamino D gaunama su maistu;
  • Virškinimo sutrikimai (kada sunkiai pasisavinamos maistinės medžiagos);
  • Kepenų ligos, vartojami vaistai (antiepilepsiniai, gliukokortikoidai);
  • Insktų ligos.
    dėl šviesos trūkumo: šaltuoju metų laiku saulės natūraliai gauname mažiau, o uždarose patalpose laiko praleidžiame daugiau. Tačiau net ir vasarą vitamino D3 sintezė odoje gali būti nepakankama, kadangi nuo  ultravioletinių spindulių mus saugo specialūs kremai.. (soliariume alfa spinduliai, kurie negamina D vitamino)

Vitamino D trūkumą signalizuoja:

                      Kūdikiams – prakaitavimas, suminkštėję momenėlių kraštai (vystosi rachitas).

                      Vaikams – dažnos peršalimo ligos, infekcijos, alerginės ligos, naktinis prakaitavimas.

                      Suagusiems – susilpnėjęs imunitetas, kaulų skausmai (skauda spaudžiant krūtinkaulį),               raumenų silpnumas, prakaitavimas.

 

Paskutiniu metu siūlomos tokios vitamino D vartojimo normos Centrinės

Europos gyventojams:

Kūdikiams ir vaikams iki metų

400 - 600 TV per dieną

Vaikams ir paaugliams iki 18 metų

600-1000  TV  per  dieną,  priklausomai  nuo

kūno svorio ir buvimo saulėje.

Suaugusiems ir vyresniojo amžiaus žmonėms

800 – 2000 TV per dieną, priklausomai nuo

kūno svorio ir buvimo saulėje.

Nėščiosioms antrą nėštumo trimestrą

1500 – 2000 TV

 

Didžiausi vitamino D kiekiai, kuriuos saugu vartoti kasdien, nustatyti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertų:

Kūdikiams ir vaikams iki metų

1000 TV (25 µg) per dieną

Vaikams nuo 1 iki 10 metų amžiaus

2000 TV (50 µg) per dieną

Vaikams ir paaugliams nuo 11 iki 17 metų

4000 TV (100 µg) per dieną

Suaugusiems ir vyresniojo amžiaus žmonėms, kai jų kūno

svoris normalus

4000 TV (100 µg) per dieną

Suaugusiems ir vyresniojo amžiaus žmonėms, kai jų kūno

svoris per didelis

10000 TV (250 µg) per dieną

Besilaukiančioms kūdikio bei maitinančioms moterims

4000 TV (100 µg) per dieną.

 

 

 

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą