Lietuvos dermatologai perspėja - saulė ir vaistai yra
nesuderinami
Statistinis sergamumas fototoksiniais/ fotoalerginiais
dermatitais - 2 žmonės iš šimto. 12 000 vilniečių po kaitinimosi saulėje bus
priversti kreiptis į dermatologus. Kas dešimtas vaistus vartojantis lietuvis
patirs neigiamą saulės poveikį.
Keli šimtai grėsmę keliančių medikamentų
Dėl netinkamai parašytų vaistų anotacijų dermatologams
kasdien tenka gydyti nuo saulės ir vaistų reakcijos nukentėjusius pacientus.
„Augalai, kosmetika ir vaistai yra didžiausi mėgstančių pasikaitinti saulutėje
priešai.
Yra apie šimtas augalų, kuriems prisilietus prie odos, ir
žmogui pabuvus saulėje, odos ir augalo tiesioginio kontakto vietoje atsiranda
pūslės. Visi puikiai žino rūtos veikimą. Renkantis kosmetikos gaminius reikėtų
atkreipti dėmesį į psoralenus. Jų būna kvepaluose, kremuose ir daugybėje kitų
kosmetikos priemonių. Vis dėlto, dažniausiai man tenka gydyti vaistus
vartojančius žmones, kurie nesisaugojo saulės spindulių.
Medikamentų, kurie gali sukelti fototoksines ar fotoalergines
reakcijas yra be galo daug. Tad turime būti budrūs“, – sako prof. Gerimanta
Balevičienė.
Specializuotose dermatologų knygose išvardinti vaistai, kurie
gali sukelti fototoksinį arba fotoalerginį dermatitą. Tai maždaug pusė
tūkstančio medikamentų. Nemažą jų dalį vartojame dažnai, kartais - ir kasdien.
Štai keletas dažniausiai vartojamų:
-
Antibiotikai (sulfanilamidai, tetraciklinai);
-
Diuretikai (skatinantys šlapimo išsiskyrimą);
-
Antihipertoniniai vaistai (mažinantys kraujospūdį);
-
Nesteroidiniai priešuždegiminiai (naproksenas, ibuprofenas,
ketoprofenas);
-
Psoralenai;
-
Salicilo rūgštis;
-
Aspirinas;
-
Oraliniai kontraceptikai;
-
Antidepresantai.
Ilgas ir brangus gydymas
Fototoksinis dermatitas – tai fotocheminė reakcija, sukelta
spinduliavimo ir fotoalerginės medžiagos. To pasekmė – į nudegimą saulėje
panašus odos sudirginimas. Gali iškilti mažesnės ar didesnės pūslės, odos
paraudimas, deginimo jausmas.
25 m. vilnietis Giedrius Birskis laisvalaikiu mėgsta žaisti
krepšinį. Susimušęs ranką ar koją jis keletą metų vartojo skausmą mažinantį
nesteroidinį priešuždegiminį tepalą. Šiuo metu vienoje telekomunikacijų įmonėje
dirbantis vaikinas prieš keletą metų svečiavosi Jungtinėse Amerikos valstijose.
Ten jį netikėtai išbėrė pūslėmis. Draugai jam pasakė, kad tai gali būti susiję
su jo vartojamu tepalu. Giedrius nuskubėjo į vaistinę. Kelias savaites vaikinas
gydėsi odos bėrimus vaistininkės paskirtais medikamentais. Nuo tada jis
nebevartoja anksčiau taip mėgto priešuždegiminio tepalo.
„Mano klinikinėje praktikoje teko susidurti su pacientais,
naudojusiais tepalus, savo sudėtyje turinčius ketoprofeno. Šio medikamento ir
saulės poveikio sukeltas fototoksinis dermatitas gydomas ilgai. Mažiausiai porą
savaičių ar mėnesį žmogus būna nedarbingas. Toksinams per kraujotaką išplitus po
visą kūną, juntama bendra prasta savijauta – pakyla temperatūra, gali atsirasti
šaltkrėtis, žmogui silpna, patinsta galūnės. Dėl to žmogus paprasčiausiai negali
užsivilkti drabužių. Susiformavusios pūslės būna labai plonos ir nuo menkiausio
prisilietimo gali trūkti, iš jų teka skystis, kuris dar labiau erzina odą“, –
sako dermatologė Renata Jankovska.
Dvi savaitės gydymo ligoninėje valstybei kainuoja maždaug du
tūkstančius litų. Jeigu žmogus gydosi namie – už vaistus jam tenka sumokėti
kelis šimtus litų.
Dermatologų rekomendacijos visuomenei
Pasak gydytojo dermatovenerologo Jono Lauraičio, dažnai
žmonės vartoja medikamentus, nežinodami vaisto sudėties ir veikimo, retas kuris
skaito apie pašalinius vaisto poveikius. Gydytojas ar vaistininkas turėtų
pacientui suteikti teisingą informaciją apie medikamentus ir žalingą saulės
poveikį. Kadangi žmogus negauna informacijos, kasmet daugėja sergančiųjų
fototoksiniais/ fotoalerginiais dermatitais.
Kaip apsisaugoti nuo saulės sukeltų pažeidimų? „Vartojantys
medikamentus turėtų vengti buvimo saulėje tiek laiko, kiek yra rekomenduojama.
Jeigu vaistas vartojamas ilgą laiką, vadinasi, buvimas saulėje turėtų būti
visiškai apribotas. Taip pat vertėtų pasirinkti tinkamus drabužius, saugančius
nuo saulės spindulių. Ir būtinai naudokite preparatus nuo saulės nudegimo.
Preparatų SPF (sun protection factor) turi saugoti ir nuo UVB, ir nuo UVA tipų
saulės spindulių. Taip pat šie preparatai turi būti fotostabilūs ir atsparūs
vandeniui“, – pateikė patarimus gydytojas dermatovenerologas Jonas Lauraitis.
Daiva Ausėnaitė, prof. Gerimanta Balevičienė, Gydytojas
Jonas Lauraitis, Gydytoja Renata Jankovska