
Po šiltos vasaros ne vienam sunku pagalvoti apie šaltą ir darganotą metų laiką.
O ruduo nudžiugina ne tik gamtos gėrybėmis, bet ir... ligomis.
Gripas – kas gi tai?
Gripas - influenzae viruso sukeliamas lengvai
užkrečiamas infekcinis susirgimas. Jis dažnai vadinamas kvėpavimo takų
infekcija, tačiau užsikrėtus negaluoja visas kūnas. Gripo virusas sparčiai
plinta oru, lašeliniu ar tiesioginio kontakto keliu. Užsikrėsti galima
kvėpuojant užkrėstu oru, nuo sloguojančio ar kosinčio asmens. Taip pat esant
artimam kontaktui su gripu sergančiu žmogumi arba liečiant užkrėstus daiktus ir
užkratui patekus į kvėpavimo sistemą.
Susirgimų skaičius tarp suaugusiųjų gali siekti 5-15%, o tarp
vaikų net 15-42%. Taigi gripu susirgti gali bet kuris žmogus. Taip pat galima
užkrėsti ir kitus, net patiems to nežinant: infekcijos simptomai atsiranda tik
po 1-4 dienų užsikrėtus.
Kai kuriems žmonėms yra didesnis pavojus užsikrėsti gripu
(ypatingai tuomet, kai sergama cukriniu diabetu, astma, lėtinėmis širdies,
plaučių ar inkstų ligomis) - gali susiformuoti keliančios grėsmę sveikatai
komplikacijos. Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių grupėje su kvėpavimo
takų susirgimais susijusios komplikacijos gali atsirasti 36% 60- 69 metų amžiaus
žmonėms, o tarp vyresnių nei 70 m. net apie 73%.
Sergančiųjų cukriniu diabetu grupėje, nepriklausomai nuo
amžiaus, mirštamumas nuo gripo bei jo komplikacijų siekia net apie 12%. Astma
sergančiųjų grupėje gripas padidina bronchų spazmo, astmos paūmėjimo ir netgi
ilgalaikio plaučių funkcijos pablogėjimo tikimybę. Vaikų grupėje viena iš
dažniausių gripo komplikacijų tai ūmus vidurinės ausies uždegimas.
Taigi gripas, suteikdamas net iki 2 savaičių prastą
savijautą, kelioms dienoms prikaustydamas Jus prie lovos, gali ne tik sužlugdyti
Jūsų mokslo, darbo ar atostogų planus, bet ir sukelti sveikatos
komplikacijų.
Kaip galima būtų išvengti
gripo?
Vienintelė galimybė - skiepai. Skiepų nuo gripo efektyvumas
įrodytas gydymo praktikoje. Pasiskiepijus susirgti gripu tikimybė sumažėja iki
89-100%. Nors gripo virusas kasmet kinta - kiekvieną gripo sezoną būna paplitę
nauji influenzae viruso štamai, bet vakcinos veiksmingumas patvirtintas
klinikiniais tyrimais.
Jau daug metų veikia Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO)
sukurta gripo virusų stebėjimo sistema. Kasmet, prieš gripo sezono pradžią,
aktyviausiai pasireiškiantys gripo virusai identifikuojami ir įtraukiami į
vakcinos sudėtį, tokiu būdu užtikrinant vakcinos efektyvumą.
Daugeliui kyla klausimas: kokia gripo vakcina geriausia
skiepytis? Pasaulyje vartojamos gyvos ir negyvos gripo vakcinos. Lietuvoje
registruotos tik negyvos gripo vakcinos – skaldyto gripo viruso ir komponentinės
(paviršinių antigenų) gripo viruso vakcinos.
Skirtumas tarp skaldyto gripo viruso ir subvienetinių gripo
virusų vakcinų yra tame, kad pirmosios atveju vakcinoje yra tiek paviršiniai
tiek vidiniai antigenai, kurie, kaip manoma, sustiprina žmogaus imuninį atsaką,
ypač vyresnio amžiaus žmonių tarpe, gi subvienetinėse gripo vakcinose yra tik
paviršinis antigenas.
Visos Lietuvoje įregistruotos vakcinos yra gerai toleruojama
ir saugios. Iš retai pasitaikančių šalutinių reakcijų kartais jaučiamas nežymus
skausmingumas injekcijos vietoje, kuris gali tęstis apie 24 val. Jei yra
jautrumas tam tikroms vakcinos sudėtinėms dalims, gali atsirasti nežymus
dilgėlinis bėrimas. Retais atvejais galima šalutinė reakcija- kūno temperatūros
pakilimas skiepijimo parą.
Vakcina gripu Jūsų neužkrės. Jos sudėtyje yra negyvų virusų
dalelės, kurios infekcijos sukelti negali, o tik perduoda kūnui signalą apie
viruso grėsmę. Kadangi gripo virusas kasmet mutuoja, tad skiepytis reikia
kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, kai tik galima įsigyti tam
sezonui sukurtos vakcinos nuo gripo.
Tyrimai parodė, kad vakcinos yra efektyvios. Vaikų grupėje
iki 84% sumažino gripo sindromų skaičių, iki 41% kvėpavimo takų infekcijų
skaičių, iki 53% peršalimo simptomų skaičių, iki 32-36% sumažėjo ūmaus vidurinės
ausies uždegimo atvejų, iki 22-41% sumažėjo astmos paūmėjimo atvejų, astma
sergančių vaikų grupėje.
Kiekvienas iš mūsų turime teisę turėti savo nuomonę gripo
skiepų klausimais.Tačiau tai rizikos grupėms priskiriamų žmonių gyvybių apsauga,
išvengiama laikino nedarbingumo, ar net ligoninės. Tuo pačiu sumažėja pavojus
užkrėsti gripu kitus šeimos narius, draugus, kolegas.
Būtent skiepai nuo sezoninio gripo gali sumažinti ir
pandemijos grėsmę. Jei kasmet nuo gripo būtų paskiepijama ne mažiau kaip 30%
žmonių ir ne mažiau kaip 50% asmenų, vyresnių nei 65 metai, galimybė išplisti
pandemijai būtų apribota. Priežastis labai paprasta – pandemija kyla tuomet, kai
žmonės neturi imuniteto ir kai virusu užsikrečia nuo sergančių žmonių.
Nepaisant to, kad yra veiksmingas apsisaugojimas būdas -
skiepai, kiekvienais metais gripu pasaulyje užsikrečia 10-20% suaugusių žmonių
bei 15-42% vaikų. Nekartokime jų klaidos - laiku pasiskiepiję, save ir savo
šeimos narius apsaugosime nuo nemalonių netikėtumų.
Parengė Audronė Giedraitienė