Ši kraujo liga išsivysto dėl nepakankamo kraujo krešėjimo. Pasireiškia
sutrikusiu kraujo krešėjimu ir kraujavimu į raumenis, sąnarius ir kūno ertmes,
praėjus kelioms valandoms ar dienoms po traumos. Kraujavimas trunka nuo kelių
valandų iki kelių dienų.
Simptomai
▪ Kraujavimas iš virkštelės
▪ Nekrešantis kraujas
▪ Kraujosrūvos
▪ Stiprus kraujavimas po traumos
▪ Vidinis kraujavimas į sąnarius
▪ Kraujavimas į galvos smegenis
▪ Polinkis kraujuoti
Hemofilija – kas tai?
Tai paveldima liga, kuria serga berniukai, bet ją
perduoda moterys. Jei motina yra ligos nešiotoja (turi viena normalią, o kitą
pakitusią X chromosomą), ji, pati nesirgdama, savo vaikams gali perduoti ligą.
Tokia tikimybė susirgti lygi 50 proc. Nors visos jos dukros bus kliniškai
sveikos, kuri nors gali tapti ligos nešiotoja ir perduoti ligą tolimesnėms
kartoms. Jei gimsta berniukas, yra 50 proc. tikimybė, kad jis bus sveikas. Ligos
dažnumas - 1 iš 10 000 vyrų.
Berniukai negali būti šios ligos nešiotojai: jie arba serga,
arba yra genetiškai sveiki. Sergantis vyras savo sūnui niekada neperduos ligos,
bet visos tokio vyro dukros bus ligos nešiotojos.
Mergaitės šia liga serga itin retai. Tik tuo atveju, jei
tėvas serga hemofilija, o motina yra ligos nešiotoja ir perduoda dukrai
pakitusią chromosomą. Normaliai tokie sutapimai beveik neįmanomi. Tačiau jų
tikimybė labai padidėja, jei vyras ir žmona yra giminaičiai, nors ir
tolimi.
Maždaug vienam žmogui iš 1 000 000 pasitaiko įgyta
hemofilija. Ja susergama, kai iki tol neturėjusio krešėjimo sutrikimų žmogui
staiga pradeda gamintis antikūnai. Šio proceso priežastys dažniausiai nežinomos.
Kartais tai gali atsitikti nėštumo metu, sergant autoimunine liga arba vėžiu ar
vartojus kai kuriuos vaistus.
Yra įvairių hemofilijos formų: A, B hemofilija, von
Vilebrando hemofilija. Jos skiriamos pagal krešėjimo faktorių aktyvumą. Vaikams
dažniausiai pasitaiko hemofilija A (70-78 proc.). Ši ligos forma sunkiausia.
Jei ligos forma sunki (faktoriaus aktyvumas <1 proc.),
naujagimis ilgai kraujuoja iš virkštelės. Dažnai tokiems ligoniams kraujavimas
atsiranda ir be aiškios traumos. Ligonis negali normaliai gyventi, nes
kiekvienas mechaninis susidūrimas gali būti sunkaus kraujavimo priežastis.
Kai liga yra vidutinio sunkumo (krešėjimo faktoriaus
aktyvumas yra 1-5 proc.), pirmieji simptomai dažniausiai ima reikštis vaikui
pradėjus savarankiškai judėti. Mažylis krenta, susimuša: net truputį susižeidus
nenustoja kraujuoti, gali būti kraujavimų į raumenis, sąnarius (dažniausiai
kelio sąnaryje).
Jei ligos forma lengva (krešėjimo faktoriaus aktyvumas >5
proc., palyginti su normaliu), liga gali būti diagnozuota tik paauglystėje arba
po didesnės traumos ar chirurginių intervencijų (pvz., po nosies ar gerklės
operacijos).
Ligos eiga
Nors hemofilijos simptomų intensyvumas priklauso nuo ligos
sunkumo, visų kraujavimų pobūdis yra vienodas. Kraujavimas gali atsirasti per
kelias valandas po traumos ir trukti ilgai (net keletą dienų).
Jei kraujuoja iš raumens, kraujas pradeda spausti raumenį:
ligonis jaučia stiprų skausmą. Jei kraujuoja į sąnarį, jis sutinsta, skauda.
Besikartojantys kraujavimai vėliau gali tapti sąnarių nejudrumo (ankilozės)
priežastimi. Taip pat kraujo susikaupimai gali spausti nervus: dėl to sutrinka
galūnių judesiai, jutimai.
Gali atsirasti smarkus skrandžio, žarnų bei kraujavimas į
pilvo ertmę. Toks kraujavimas gali baigtis mirtimi, o paviršiaus traumos, dantų
traukimas arba chirurginės operacijos gali tapti nekontroliuojamo kraujavimo
priežastimi.
Nesilaikant atsargumo ar po sunkios traumos nesiimant specialių
priemonių, ligonis gali mirtinai nukraujuoti.
Ligos gydymas
Hemofilijos formų gydymas yra sudėtingas. Gydoma šviežio
kraujo, plazmos arba trūkstamų krešėjimo faktorių perpylimais. Jeigu ligos eiga
sunki, krešėjimo faktoriai papildomi ilgą laiką, o jei lengva – tik
prireikus.
Patarimai tėvams
● Vaiką reikia itin prižiūrėti: saugoti, kad nesusižeistų.
Ligoniui negalima leisti pernelyg aktyviai žaisti ir sportuoti.
● Po traumos būtina kruopščiai stabdyti kraujavimą (uždėti
gerą tvarstį, užsiūti žaizdą).
● Kategoriškai draudžiama leisti vaistus į raumenis (tik į
veną).
● Prieš visas medicinines procedūras reikia informuoti
gydytoją apie ligą ir papildyti kraujo krešėjimo faktorių. Pvz., net prieš
danties traukimą ligonis turi būti guldomas į ligoninę, kur jam perpilama
krešėjimo faktorių.
Parengė Ingrida Romeikienė