|
 Kraujo paskirtis – palaikyti žmogaus gyvybę. Šis stebuklingas skystis sudaro
6–7 proc. visos kūno masės. Kraujas per širdį, arterijas, venas ir kapiliarus
išnešioja maisto medžiagas, hormonus, vitaminus, šilumą į organizmo audinius ir
paima atliekamas medžiagas bei anglies dioksidą. Kraujyje yra šiek tiek
antikūnų, kurie gina organizmą nuo infekcijų. Netekus daugiau kaip 20 proc.
kraujo, iškyla pavojus gyvybei.
Kraujas – kas tai
yra?
Tai skystas organizmo audinys, kuris susideda iš ląstelinių
elementų ir plazmos. Ląsteliniai elementai – raudonieji kraujo kūneliai
(eritrocitai), leukocitai, trombocitai. Veikiant širdžiai ir įvairiems kitiems
organizmo faktoriams, kraujas nuolat juda. Nepaprastai sudėtingas įvairiausio
spindžio kraujagyslių tinklas sudaro kraujui galimybes kontaktuoti su visais
organais bei ląstelėmis ir aktyviai dalyvauti medžiagų apykaitoje,
neurohumoralinėje organizmo funkcijų reguliacijoje bei kitose gyvybiškai
svarbiose organizmo veiklos srityse. Bet kokie kraujo pakitimai sutrikdo normalų
organizmo funkcionavimą. Kraujas kaip veidrodis atspindi visus organizmo būklės
pakitimus.
Kraujo ląstelės sudaro 45 proc., o skystoji kraujo dalis
plazma – 55 proc. viso kraujo. Plazma – gelsvos spalvos skystis, kurį sudaro
vanduo, baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, hormonai, fermentai,
mikroelementai. Vidutiniškai 1/13 – 1/14 kūno svorio sudaro kraujas, taigi
žmogaus organizme jo teka apie 5 litrus. Šiame tūryje yra 25–30 bilijonų
eritrocitų, 50 000 milijonų leukocitų ir 1–2 bilijonai trombocitų.
Organizme yra kraujo gamybos organai, kuriuose nuolat
gaminami kraujo forminiai elementai. Dėl to kraujas nuolat atsinaujina,
pasipildo. Šie procesai aktyviausiai vyksta kaulų čiulpuose, limfiniuose
mazguose.
Eritrocituose yra kvėpavimo pigmentas hemoglobinas, kuris
transportuoja deguonį iš plaučių į audinius, o iš pastarųjų į plaučius neša
anglies dvideginį.
Leukocitai saugo organizmą, jie naikina bakterijas, mikrobus,
taip pat gamina antikūnus, galinčius kovoti su mikrobais.
Kraujyje yra antigenų (baltymų kompleksai) ir antikūnų
(globulinai), pagal kuriuos nustatomos kraujo grupės.
Kraujas reguliuoja pusiausvyrą tarp krešėjimą skatinančios ir
krešėjimą stabdančios sistemos. Dėl to kraujas nesukreša ir būna gyvybingas.
Kraujo krešėjimo procese dalyvauja 13 faktorių bei daugybė kitokių
medžiagų.
Kraujo grupių
suderinamumas
Dar senų senovėje buvo pastebėta, kad sumaišius skirtingų
žmonių kraują kartais jis sukreša, kartais – ne. Tai priklauso nuo to, kokių
grupių kraujas buvo sumaišytas. Kraujo grupė nustatoma pagal dvi sistemas: ABO
ir rezus. Pagal ABO sistemą skiriamos keturios kraujo grupės: O(I), A(II),
B(III) ir AB(IV). Jeigu sumaišomas dviejų nesiderinančių grupių kraujas, vienos
kraujo grupės antikūnai sulipina kitos kraujo grupės raudonuosius kūnelius –
žmogus gali mirti.
Rezus sistema pagrįsta agliutinogeno rezus (Rh) buvimu
eritrocituose. Šį agliutinogeną turinčio žmogaus kraujas yra rezus teigiamas, o
neturinčio – rezus neigiamas. Daugumos žmonių kraujas yra rezus teigiamas. Dėl
rezus nesuderinamumo gali gamintis antikūnai rezus faktoriai. Labai pavojinga
rezus teigiamo žmogaus kraują perpilti rezus neigiamam žmogui.
Kraujas ir iš jo gaminami medikamentai pasižymi dideliu
gydymo efektu, jų paklausa kasmet auga. Gydymas krauju, jo komponentais bei
preparatais yra susijęs su daugybe mokslinių, biologinių, socialinių problemų,
iš kurių svarbiausia – donorystės.
| 
Dalintis