Lietuvos gyventojai jau yra primiršę rūsčias žiemas, tačiau kiekvienais metais
sausio – vasario mėnesiais vis dar pasitaiko keletas dienų, kai temperatūra
nukrenta net iki -30 laipsnių C ir žemiau. Sausio 5 d. kai kur
Lietuvoje taip pat jau užfiksuota -20 laipsnių C temperatūra. Šalčio poveikis
dar labiau sustiprėja, kai pučia stiprus vėjas. Net ir vidutinio stiprumo šaltis
kartu su vėju gali pakenkti labiau nei vien stiprus šaltis, perspėja SAM
Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus specialistai.
Jei oras labai atšąla ir ypač jei pučia stiprus vėjas:
• Be reikalo neikite iš namų. Jei tai neišvengiama, būtinai
tinkamai apsirenkite, lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę
vienas, pakeliui stebėkite bendrakeleivius. Tai ypač įsidėmėtina vienkiemių
gyventojams, kai iki artimiausių gyvenamųjų namų atstumas yra pakankamai
didelis. Visada turėkite su savimi degtukų.
• Apsirenkite šiltai ir patogiai. Avalynė, kaip ir drabužiai,
turi būti laisva – „puse numerio“ per didelė. Venkite pirštuotų pirštinių,
siauros avalynės. Ypač gerai apsaugokite tas vietas, kurios kažkada jau buvo
nušalusios. Venkite sintetinių drabužių, tinkamiausi yra iš vilnos, šilko, nes
jie sulaiko daugiau kūno šilumos. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti
neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni
drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Jei jaučiate, kad per šilta, nusiimkite
vieną drabužių sluoksnį. Jei drabužiai sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos
sausais.
• Patartina pakankamai pavalgyti. Maistas turėtų būti
kaloringesnis negu šiltu metų laiku, kad organizmas sugebėtų pagaminti daugiau
energijos. Dažnai gerkite arba valgykite ko nors karšto, tai padeda palaikyti
kūno temperatūrą.
• Negerkite alkoholio. Išgėrus išsiplečia odos kraujagyslės,
greičiau prarandama šiluma ir padidėja bendrojo sušalimo rizika. Nepatartina ir
rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gresia greitesniu galūnių
nušalimu.
• Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
• Vakare patepkite atvirus odos plotus riebiu kremu. Esant
reikalui ir ryte prieš einant į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu,
kurio sudėtyje nėra vandens.
• Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir
ausis.
• Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, t.y.
mankštinkite veido raumenis.
• Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines
(geriausiai tinka medvilninės ir vilnonės). Senas geras patarimas, jei nėra
tinkamesnių priemonių, kojas galima apvynioti laikraščiu, apsimauti
polietileninius maišelius ir tik po to apsiauti batus. Tokie „autkojai“ gerai
sulaiko šilumą.
• Venkite didelio fizinio krūvio, sunkių darbų šaltyje, ypač
jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį, nes šaltas oras
papildomai apkrauna širdį. Jei privalote dirbti lauke, šiltai apsirenkite ir
dirbkite lėtai.
• Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar
sėdėti ramiai, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
Šalčio aukomis dažniausiai tampa:
• Pagyvenę žmonės, kurių prasta mityba, netinkama apranga bei
būsto šildymas;
• Naujagimiai laikomi šaltose patalpose;
• Keliautojai, medžiotojai;
• Benamiai, daug alkoholio bei narkotikus vartojantis
asmenys.
Sušalimas
Veikiamas šalčio organizmas greičiau praranda šilumą, nei ją
pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija
arba bendru kūno sušalimu. Šiurpulys ar drebulys – pirmasis ženklas, kad kūnas
praranda šilumą ir gali sušalti. Tokiu atveju reikia kuo greičiau grįžti į
patalpas.
Bendrasis kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas
(mažiau kaip +35°C). Krentant kūno temperatūrai, žmogus darosi viskam abejingas,
mieguistas, sustingęs. Sumažėjus kūno temperatūrai, veikiamos smegenys ir žmogus
nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes nukentėjęs
asmuo nesuvokia, kas vyksta ir negali priimti adekvačių sprendimų. Pvz. sušalę
žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke. Jų širdies
veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus
žemiau +30°C, žmogus gali mirti.
Pirmoji pagalba sušalus:
• Neškite nukentėjusįjį į kambario temperatūros
patalpą;
• Nurenkite;
• Pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei 350 C, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą;
• Pirmiausiai sušildykite centrinę kūno dalį – krūtinę,
kaklą, galvą, kirkšnis. Nukentėjusįjį galima šildyti vonioje. Paguldykite į
+20°C vandens vonią. Per 10-30 min. vandens temperatūrą kelkite iki +37°C. Jei
vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname
vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiama kas 2-3 min.). Ypač gerai sušildo kito,
nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to nukentėjusįjį užklokite šilta sausa
antklode;
• Jei nukentėjusysis sąmoningas ar sąmonę atgavo, duokite
gerti šiltų, saldžių gėrimų;
• Jei būklė negerėja, kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą.
Žinotina:
Jei nukentėjusysis yra sušalęs ir nušalęs, pirmiausiai
teikite pagalbą kaip sušalusiam.
Nušalimas
Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos:
ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kur dėl netinkamos
aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos. Nušalusi
vieta praranda jautrumą, pakinta jų spalva.
Pirmoji pagalba nušalus:
• Kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas;
• Nušalusią kūno dalį atšildykite įmerkdami pažeistą kūno
vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros
tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20 – 30 minučių). Jei žmogus nušalo
galūnes, nepamirškite nuimti žiedų ar laikrodžių, kadangi atšildant nušalusias
galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti;
• Duokite gerti šiltų ir saldžių gėrimų;
• Nesmarkiai nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą,
nosį, ausis galima šildyti delnais;
• Galima šildyti nušalusią kūno dalį priglaudžianti prie
šiltos kūno dalies, pvz. pažasties;
• Atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda
suminkštėja ir grįžta jutimai;
• Jei nušalusi vieta neatgauna jautrumo, kvieskite greitąją
medicinos pagalbą.
Žinotina:
Nušalusių kūno vietų netrinkite (ypač sniegu), nes tai gali
padidinti audinių pažeidimus. Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti.
Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno
dalį (jeigu tai įmanoma) susukite į minkštą, storą audinį (pvz., antklodę,
megztinį). Malšinkite skausmą. Skubiai vežkite nukentėjusį į artimiausią gydymo
įstaigą.
Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma
(glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti
naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi pažeistos vietos yra nejautrios
ir gali lengvai nudegti.
Daugiau informacijos: Loreta Ašoklienė, SAM Visuomenės
sveikatos departamento Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja,
tel.: 260 4716
Guoda Šalčiūtė
SAM Ryšių su visuomene skyrius
|