Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 
 

 
 

 
 
 

Sveikata nuo A iki Ž > S - Ž > Į ataką prieš uteles
Dalintis

Utėlės: vien pagalvojus, nugara perbėga šiurpulys

Daugeliui žmonių išgirdus apie utėles, vaizduotė ima piešti ne pačius maloniausius vaizdus apie antisanitariją, asocialumą, vargą ir skurdą. Tačiau tiesa gerokai prasilenkia su įsiaudrinusios vaizduotės piešiamais vaizdais, nes pedikuliozė – užkrečiama parazitinė liga, kuri plinta tiesioginiai kontaktuojant su užsikrėtusiuoju. Taigi nuo šių nemalonių „įnamių“ neapsaugotas nė vienas žmogus. Suprantama, jog tinkami asmens higienos įgūdžiai padeda išvengti šios nemalonios ligos. Pastebėta, kad dažniausiai utėlėmis užsikrečia ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai, nes jų higieniniai įgūdžiai dar ne visiškai susiformavę, be to, žaisdami ir bendraudami jie palaiko glaudų kontaktą. O utėlės lengviausiai plinta būtent iš galvos į galvą, per drabužius, patalynę, rankšluosčius ar šukas užsikrečiama gerokai rečiau.

                      Utėlės – lengvai plintantis ir labai gyvybingas parazitas

Pedikuliozę sukelia galvinė utėlė, maždaug sezamo sėklos dydžio neskraidantis ir nešokinėjantis, o tik greitai ropojantis vabzdys, parazituojantis žmogaus galvos plaukuose ir mintantys krauju. Utėlių spalva įvairuoja nuo šviesiai rusvos iki juodos. Balkšvai gelsvos spalvos kiaušinius (glindas) suaugusios patelės priklijuoja prie plaukų arti galvos odos ir po 7-10 dienų iš jų išsirita lervutės, mintančios žmogaus krauju, kurios lytinę brandą pasiekia maždaug per 7-12 dienų. Suaugusi utėlė gyvena apie mėnesį. Kadangi per dieną viena patelė gali padėti 6-8 kiaušinius, nesunku įsivaizduoti, kiek vienos utėlės palikuonių gali išsiveisti per lyginant trumpą laiko tarpą. Todėl vos tik pastebėjus plaukuotoje galvos srityje ropinėjančius parazitus, nereikia sustingti iš siaubo ir pasišlykštėjimo, bet nedelsiant veikti.

                      Į ataką prieš utėles!

Savaime aišku, jog gyvename chemijos amžiuje, ir kiekvienam gyvenimo atvejui galime lengvai rasti itin agresyviai veikiančių priemonių, kurios ,,100 metrų spinduliu išguldo visa, kas gyva“. Tačiau nereikia užmiršti ir nuo seno žinomų priemonių, kurios veikia ne mažiau efektyviai už šiuolikinio mokslo sukurtus insekticidus. Juk dešimtmečius su utėlėmis buvo kovojama pasitelkiant natūralias priemones. Vyresni žmonės puikiai prisimena tokias utėlių naikinimo priemones, kaip plaukų šukavimas tankiomis šukomis ir parazitų naikinimas čemeryčių vandeniu.

Čemeryčių vanduo yra natūrali augalinė priemonė, ruošiama iš čemerio šaknų ir šakniastiebių spirtinės ištraukos. Svarbiausias veiklusis šio preparato komponenas – natūralūs augaliniai alkaloidai, kurie toksiškai veikia daugelį bakterijų, grybelių ir vabzdžių, tame tarpe ir tokius atstumiančius parazitus kaip utėlės. Todėl čemeryčių vandenį galime ir šiandien sėkmingai naudoti kovodami su galvinėmis utėlėmis. Juolab, kad procedūra visiškai nesudėtinga ir nereikalauja specialaus pasiruošimo.

Pirmiausia reikia įprastomis priemonėmis išplauti galvą ir leisti plaukams truputį pradžiūti. Dar drėgnus galvos plaukus ir galvos odą reikia tolygiai ištepti Čemeryčiu vandeniu. Tam geriausia naudoti vatos tamponėlį ar gabalėlį marlės. Itin atsakingai reikia apdoroti plaukus prie pat šaknų, ypač smilkinių ir pakaušio srityje, kur paprastai būna didžiausios utėlių kiaušinėlių (glindų) sankaupos. Čemeryčių vandeniu suteptus plaukus patariama apvynioti rankšluosčiu ar skepetaite ir palaikyti maždaug 30 minučių. Po to laukus reikia pirmiausia perskalauti šiltu vandeniu ir galvą ištrinkti įprastomis priemonėmis. Kuomet plaukai išdžiūva, telieka tankiomis šukomis iššukuoti žuvusius parazitus. Jei reikia, procedūrą galima pakartoti kitą dieną, praėjus 24 valandoms po pirmojo panaudojimo. Tokiu atveju, kai ,,priešų armija“ po savęs palieka itin daug glindų, tai yra spėja padėti labai kiaušinių, tam, kad išvengti pakartotinio užkrato iš likusių gyvybingų kiaušinių išsiritusiais parazitais, utėlių naikinimo procedūrą Čemeryčių vandeniu galima pakartoti po savaitės.

                      Kad ir vėl neapniktų parazitai

Turbūt visi suprantame, jog kartą sėkmingai išnaikinus utėles jomis galima užsikrėsti ir vėl. Be to, jei pedikulioze suserga vienas šeimos narys labai didelė tikimybė, jog utėlėmis užsikrėtę ir kiti, ypač vaikai. Todėl gydant pedikuliozę, būtina pasitelkti visas žinomas utėlėtumo profilaktikos priemones. Tik taip galima išvengti tolimesnio ligos plitimo ir galimo pakartotinio užkrato. Paprastai sakant, siekiant, kad vaikas neužsikrėstų utėlėmis, būtina nuo mažumės jam formuoti tinkamus asmens higienos įgūdžius – rūpintis kūno ir buities švara, nesinaudoti asmeniniais kitų žmonių daiktais, rūbais ir aksesuarais. Taip pat sistemingai tikrinti vaikų kolektyvuose būnančių vaikų galvą. Pastebėjus utėles, kuo skubiau imtis gydymo. Po gydymo kurso būtina išdezinfekuoti aplinką, išskalbti ir išvalyti žaislus, drabužius, buities ir asmeninius daiktus.

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
Map
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą