Utėlėtumas arba pedikuliozė. Taip baisiai bus parašyta jūsų
vaiko ligos istorijoje, jeigu jis užsikrės... utėlėmis. O šių nesimpatiškų
vabzdžių vaikai gali parsinešti ir iš pačios geriausios mokyklos ar vaikų
darželio. Viena mama guodėsi, kad vargais negalais pavyko atsikratyti utėlių,
bet jos dukra niekaip nenorėjo grįžti į mokyklą, bijojo, ar vaikai iš jos
nesišaipys.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė Kristina
Radzevič sako, kad utėlėtumas yra plačiai paplitęs visame pasaulyje. Galvinė
utėlė yra vabzdys, žmogaus parazitas. Jis gyvena ir vystosi žmogaus galvos
plaukuose. Maitinasi krauju žmogaus, kurį siurbia galvos odą pradurdama kelis
kartus per dieną.
Kaip užsikrečiama utėlėmis?
“Galvos utėlės paprastai plinta iš galvos į galvą,
naudojantis bendromis šukomis, plaukų šepečiais bei galvos apdangalais”, - sako
K.Radzevič. Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro statistiką, dažniausia
užsikrečia 5-14 metų amžiaus vaikai, daugiausiai mergaitės. Pasak specialistės,
utėlės neturi sparnų ir neskraido, nors mokyklose vaikai bando pafantazuoti, kad
utėlės atskrido. Jos nešokinėja, bet greitai juda plaukuose, todėl sunku jas
aptikti tarp galvos plaukų.
Ką jaučia žmogus, užsikrėtę galvos utėlėmis?
Kristina Radzevič sako, kad gali jausti kutenimą, lyg kas
vaikščiotų po galvos plaukus. Niežti galvos odą. Niežulį iššaukia alerginė
reakcija, nes įkąsdama utėlė suleidžia seiles. Dėl galvos odos kasimo atsiranda
žaizdelės, o į jas gali patekti infekcija.
Auganti statistika
Nors daugelis žmonių įsitikinę, kad utėlės - pokario,
vargingo gyvenimo palydovės, visgi Vilniaus visuomenės sveikatos centro
specialistės Kristinos Radzevič pateikta statistika byloja, kad Vilniuje per
vienerius metus fiksuojama ne dešimtys, o šimtai pedikuliozės atvejų. 2004 m.
sostinėje buvo aptikta 370 utėlėtų žmonių. Iš jų - 87 vaikai. 2005 m. truputį
mažiau – 344 piliečiai. Vaikučių - 60, irgi mažiau. “Pernai statistiką padidino
viena sostinės vidurinė mokykla, utėlėtumas padidėjo 26 proc., - sako
K.Radzevič. Specialistams taip ir nepavyko išsiaiškinti, kas ten buvo kaltas.
“Kalbėjo, kad vaikai buvo bendroje diskotekoje, mergaitės šukomis pasikeitė, iki
galo ir neišaiškėjo. Taip kad utėlėtumas padidėjo”,- konstatuoja K.Radzevič.
Pasak specialistės, šių metų duomenys kol kas dar nėra tokie
bauginantys, skaičiai mažesni negu pernai metų už tą patį laikotarpį.
K.Radzevič įsitikinusi, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, pakeltas
triukšmas duoda savo vaisių. Specialistė taip pat pripažįsta, kad pedikuliozės
statistikai šiek tiek įtakos turi sezoniškumas, tad šaltas ruduo, artėjanti
žiema gali dar pakoreguoti šių metų užsikrėtimų statistiką. “Mums benamiai duoda
didelį utėlėtų žmonių skaičių, beveik 50 procentų. Jų daugiau kreipiasi, kada
atšąla oras”, - sako K.Radzevič.
Norint tikrinti vaikus, būtinas tėvų sutikimas
Visuomenės sveikatos centrų specialistai reaguoja į skundus,
juos į pagalbą gali pasikviesti mokyklų bei vaikų lopšelių darželių
administracijos, nors paprastai vaikus gali patikrinti ir šiose įstaigose
dirbantis medikas. Vaikų patikrinimui reikalingas tėvų sutikimas. Tėvai tokius
sutikimus paprastai parašo mokslo metų pradžioje. “Jeigu suranda utėlėtą vaiką,
neturi teisės jo išvaryti iš darželio ar iš mokyklos. Jokiais būdais. Turi
susisiekti su tėvais. Tėvai turi ateiti, pasiimti vaikelį, išsivesti”, - sako
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė.
Pasak Kristinos Radzevič, mokyklos administracija turi teisę
nepriimti nešvaraus, utėlėmis užsikrėtusio vaiko. Kai vaiko galvelė jau švari,
jis turi atsinešti raštelį iš pediatro ar šeimos gydytojo, kad vaikas jau gali
lankyti kolektyvą. Mokyklos ar vaikų darželio slaugytoja taip pat gali
pasižiūrėti ir nuspręsti, ar švarus, ar gali ateiti į klasę ar grupę.
Ką daryti tėvams, kurių vaikai užsikrėtė utėlėmis?
Vienas iš populiariausių priemonių – šukavimas. Iššukuojamos
tik utėles. Glindų iššukuoti praktiškai neįmanoma, kol galvelė nepraplaunama
acto skiediniu. “Litrui vandens reikia dviejų šaukštų 4-5 proc. acto. Tokiu
skiedinuku praplaunate galvytę”, - pataria K.Radzevič. Labai svarbu sunaikinti
ir išrinkti glindas, nes iš jų išsivystys naujos utėlės. Vaistinėse tėvai gali
nupirkti ir vaistų utėlėms naikinti. “Yra tokia priemonė “Pedeksas”. Tėvai,
nusipirkę vaistinėse šį vaistą, turi būtinai paskaityti anotaciją ir jį naudoti
kaip nurodyta”, - sako K.Radzevič.
Teisingi higienos įpročiai
Visuomenės sveikatos centro specialistė K.Radzevič pataria
tėvams nuo pat mažų dienų įdiegti vaikams teisingus higienos įpročius. “Ne
mažiau kaip vieną kartą savaitėje maudytis, būtinai keisti kūno baltinius,
patalynę. Kiekvienas šeimos narys turi turėti savo rankšluostį. Ne tik veidui,
bet ir kūnui po vonios išsimaudžius”, - sako K.Radzevič. Ji pataria mokinti
vaikus, ypač mažesnius, jokiais būdais nesidalinti šukomis, kepuraitėmis. “Kai
aš nueinu į darželį, ir iš karto sakau: “Vaikučiai, pakelkite rankas, kas
spintelėje turit šukas?” - Iš karto galiu spręsti, ar auklėtoja su vienomis
šukomis šukuoja atsikėlusias po pietų miego mergaites, ar kiekvienas vaikas turi
savo šukas, - sako specialistė. - Reikia nuo mažens mokinti vaikus: tavo dantų
šepetukas, tavo šukos, tavo skarytė ar kepurytė, nesidalink su draugais!.
Auksė Kontrimienė