Dauguma vaikų ir paauglių gauna 11 skiepų. O vaikai,
turintys sveikatos problemų (alergija, astma, diabetas ir kt. ) turi žymiai
daugiau patirties su gydytojais ir injekcijomis.
Nenuostabu, kad pats gydymo procesas yra susijęs su skausmu,
nemalonus ir tai savaime kelia baimę. Todėl pradedama bijoti gydytojų. Daug
vaikų taip bijo gydytojų, kad vos tik įžengia į polikliniką ir iš karto pradeda
verkti.
Įmanoma numatyti vaiko veiksmus ir užbėgti vaiko baimėms į
priekį žengus kelis žingsnius ir taip sumažinti vaiko kančias dar namuose. Su
tėvų pagalba vaikai supras, kaip sumažinti baimę.
Psichologė Edita Kuogienė pataria niekada
vaikučio negąsdinti gydytojais, ligoninėmis, injekcijomis (,,Valgyk, nes
paguldysim į ligoninę“, ,, Jei būsi negeras, vesiu skiepyti,,“, ,,Tuoj pat
iškviesim gydytoją, jei mamos neklausysi“). Savo ligoniukui reikia atvirai
kalbėti apie nemalonius ligos sukeltus simptomus, apie tai, kad reikia iškęsti
visas skaudžias procedūras. O gydytojas, slaugė - tai žmonės, padedantys
nugalėti ligą. Netgi jei jūs suabejojate gydytojo kvalifikacija, jo
geranoriškumu, neaptarinėkite to girdint vaikui - laikykitės elementariausios
etikos.
Kaip
pasiruošti?
Svarbiausias dalykas, ką gali padaryti tėvai, vesdami
skiepyti vaiką – išlikti ramūs, susikaupę. Net dar nekalbantis mažylis jaučia
baimę, ypatingai dėl tėvų. Tėvų pyktis ir baimė persiduoda vaikui ir jis
jaučiasi nesaugus, pradeda bijoti. Kad vaikas jaustųsi saugus, pasiimkite eidami
į polikliniką mėgstamą vaiko žaisliuką, su juo vaikas jausis saugesnis,
žaisdamas sutelks dėmesį tik į žaisliuką.
Bendraukite su vaiku prieš vizitą pas gydytoją. Tėvų balsas
padės vaikui jaustis saugiam, kol laukiate gydytojo. Vaikui paimkite lengvų
užkandžių ir gėrimo. Visa tai padės vaikui gerai jaustis, nesukels įtampos.
Knygelų skaitymas, kalbėjimas – geri būdai praleisti laiką laukiant
gydytojo.
Kai vaikas kalba, galima jam paaiškinti, kam skiepai
reikalingi. Kadangi skiepijantis skauda, vaikams gali pasirodyti, kad juos
skriaudžia ar baudžia. Pasak psichologės Editos Kuogienės, svarbiausia yra
švelniai, bet užtikrintai ir tvirtai vaikui paaiškinti, kad skiepai būtini ir
jeigu gydytoja rekomenduos, būtinai skiepysimės. Mamos tvirtumas, ramumas ir
pasitikėjimas gydytoju tiesiogiai persiduoda vaikui.
Reikia, kad vaikas suprastų, jog skiepai – vienintelis būdas
apsisaugoti nuo galimų ligų. Niekad nesileiskite vaiko prašymams visai
nesiskiepyti. Būkite atviri ir nuoširdūs. Tėvai neretai pameluoja vaikui,
vesdami skiepyti: "Nebijok, tau nieko neskaudės". Taip prarandamas pasitikėjimas
tėvais. Vaikui reikia sakyti teisybę: "Tau truputį skaudės, bet būsi sveikas,
nesirgsi ir negulėsi ligoninėje". Palyginkite skiepo dūrį su uodo įkandimu ir
pabrėžkite, kad tai truks tik kelias sekundes.
Jei vaikui pasakosite apie numatomą skiepą kelias dienas,
vaikas gali jaudintis dėl to. Geriausia vaikui pradėti sakyti apie tai ir
papasakoti jau einant pas gydytoją. Jei bus pažadėta, kad skiepų tikrai nebus,
tačiau lankantis pas gydytoją išaiškės, kad skiepas reikalingas, vaikas nusivils
ir nepasitikės tėvais. Geriau sakyti: ,, Gydytojas pasakys, ar reikės skiepo,,.
Vaikai, žinantys, kad eina skiepytis, paprastai jaučiasi daug geriau, nei
vaikai, kuriems nepasakyta apie tai.
Akimirka prieš
skiepą
Laikykite vaiką už rankos. Prieš pat skiepą galima paprašyti
vaiko giliai įkvėpti prieš skiepą ir iškvėpti jau baigus. Kai kurie tėvai
užsienyje vaikams duoda ausinukus, kad klausytųsi muzikos. Galima pasiūlyti
skaičiuoti garsiai iki 10. Arba pasakyti: ,, Kai suskaičiuosi iki 5, jau būsi
paskiepytas,, . Paprašykite jo suspausti ranką taip, kaip skaudės skiepijant.
Kalbinkite vaiką, žiūrėkite drąsiai jam į akis, stenkitės nukreipti jo mintis,
kad nepajaustų dūrio.
Dauguma vaikų verkia po skiepų. Tai jų sitaikymas su tuo.
Nereikia vaiko versti blogai jaustis dėl to, jei verkia, negėdykite. Jei matote,
kad vaikui buvo sunku tramdyti ašaras, tačiau iš paskutiniųjų stengėsi tvirtai
laikytis, galima pagalvoti, kaip apdovanoti vaiką už tokį gerą elgesį gydytojo
kabinete.
Kristina Fišienė