Vitaminai – organinės medžiagos, būtinos normaliai mūsų organizmo medžiagų apykaitai ir labai mažais kiekiais randamos įvairiuose maisto produktuose. Vitaminai greitina medžiagų apykaitą, dalyvauja audinių bei organų biocheminėse reakcijose. Tačiau jie neturi kalorijų ir iš jų nesusidaro naujos medžiagos kaip, pvz., iš amino rūgščių. Esant vitaminų trūkumui, išsivysto specifinės ligos.

Vitaminų žmogaus organizmas arba nesintezuoja, arba gamina, bet labai mažais kiekiais (pvz. žarnyne esantys mikroorganizmai sintezuoja vitaminus K, B6, biotiną, o vitaminas B3 (nikotininė rūgštis) organizme gali pasigaminti iš amino rūgšties - triptofano). Maiste yra ir provitaminų, kurie organizme virsta vitaminais (pvz. iš karotino susidaro vitaminas A).

 

Vitaminų būna dviejų grupių: riebaluose tirpstantys vitaminai arba vandenyje tirpstantys vitaminai.

 

Lentelėje nurodoma vitaminų klasifikacija

Riebaluose tirpūs vitaminai	Vandenyje tirpūs vitaminai
Vitaminas A	Vitaminas B1
Vitaminas D	Vitaminas B2
Vitaminas E	Vitaminas B3
Vitaminas K	Vitaminas B5
	Vitaminas B6
	Vitaminas B12
	Biotinas
	Vitaminas C
	Vitaminas P

 

Riebaluose tirpūs vitaminai

 

Riebaluose tirpiems vitaminams A, D, E, K  tinka klasikinis vitaminų apibrėžimas: tai būtina, organinė maisto medžiaga, maiste randama labai mažais kiekiais, būtina normaliai medžiagų apykaitai, o esant jos stokai išsivysto specifinis susirgimas. Šių vitaminų yra įvairiuose maisto produktuose. Didžiausiais jų kiekis riebalų turinčiuose produktuose, beje iš jų riebaluose tirpūs vitaminai ir geriausiai įsisavinami, pvz. margarine yra riebaluose tirpiu vitaminu: A, D, E.

Riebaluose tirpstantys vitaminai reguliuoja baltymų sintezę. Vitaminas E yra stipriausias antioksidantas, o vitaminas K reguliuoja kraujo krešėjimą.

Riebaluose tirpstančių vitaminų įsisavinimui reikalinga kasos lipazė ir kepenų išskiriamos tulžies rūgščių druskos. Riebalai, esantys maiste, palengvina šių vitaminų pasisavinimą.

Riebaluose tirpstančių vitaminų kelias gana ilgas – visų pirma jie kartu su kitais riebalais susiurbiami plonojoje žarnoje, vėliau patenka į limfą, po to – į kraują, o tada išnešiojami po visą organizmą. Gamtoje sutinkami riebaluose tirpūs vitaminai nėra aktyvūs, veiksmingais jie tampa kraujyje. Nepanaudoti vitaminai kaupiami įvairiuose organuose, daugiausia kepenyse. Žmogaus organizme tik vitaminų A ir E yra didesnis atsargų kiekis, tuo tarpu vitaminų D ir K jis negausus.

        

Vitaminas A

 

Vitaminas A – tai grupė medžiagų, pasižyminčių biologiniu aktyvumu. Jų randama gyvūniniuose maisto produktuose (iš jų geriau pasisavinamas) ir augaliniuose. Kiek produkte yra vitamino A dažnai nurodoma ir ant pakuočių.

 

Funkcijos.

Vitaminas A atlieka dvi pagrindines funkcijas – normalaus (ypač naktinio) regėjimo užtikrinimas, bei epitelio (odos, gleivinių) vientisumo išlaikymas ir daugelio audinių (kaulų, kraujodaros, kepenų ir kitų organų) diferenciacija, ypač vystantis vaisiui. Pirmasis vitamino A stokos požymis – šviesos baimė bei pablogėjęs regėjimas prieblandoje. Kai šio vitamino trūksta, oda tampa šiurkšti, sausa, pleiskanojanti.

Vitamino A aktyvios formos gamtoje nėra, ji susidaro organizme. Neaktyvios formos randamos gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktuose. Gyvūninės kilmės maisto produktuose vitamino A labai daug yra kepenyse. Augalinės kilmės vitamino A pirmtako beta karoteno gausu geltonos, oranžinės ir žalios spalvos daržovėse (morkose, brokolių lapuose, špinatuose, saldžiose bulvėse, moliūge, lapiniuose kopūstuose ir kt.).

Vitamino A organizmas pašalinti negali, todėl naudojant ilgai ir labai dideles jo dozes gali išsivystyti kepenų pažeidimas, kraujavimas. Nėščiosioms negalima vartoti didesniu nei 10.000 tarptautinių vienetų vitamino A per parą, nes didesni kiekiai gali sukelti vaisiaus apsigimimus.

 

Vitaminas D

 

Egzistuoja dvi vitamino D cheminės formos: vitaminas D2, randamas augaluose, ir vitaminas D3, kuris yra gyvūninės kilmės, susidarantis ir žmogaus odoje. Dažnai naudojamas terminas vitaminas D, kuris apjungia vitaminų D2  ir D3 sąvokas.

           

Funkcijos.

Odoje vitaminas D susidaro iš provitamino D3, kuris organizme pasigamina iš cholesterolio. Veikiant B ultravioletiniams spinduliams ir šilumai, iš jo pasigamina vitaminas D3, kuris patenka į kraujotaką.

Apsirengusiam kūdikiui užtenka išbūti saulėje 0,5-2 val. per savaitę tam, kad serume būtų nustatoma pakankamas aktyvaus vitamino D koncentracija.

 

Trūkstant vitamino D, vystosi rachitas, osteoporozė, raumenų silpnumas. Vitaminas D turi reikšmės imuninei sistemai. Jis slopina ir vėžinių ląstelių augimą.

Šis vitaminas blogai praeina pro placentą. Jo atsargos žmogaus organizme negausios, išsidėsčiusios odoje, raumenyse, riebaliniame ir kituose audiniuose. Išnešioto naujagimio vitamino D atsargos pasibaigia po 8 savaičių. Motinos piene vitamino D yra labai nedaug, apie 50 tarptautinių vienetų (TV) viename litre (TV/l), todėl kūdikiams nuo 2-4 savaičių amžiaus vitamino D reikia duoti papildomai               500-1000        TV per parą. Motinos piene jo pagausėja mamai gaunant vitamino D su maistu, vasarą.

Maiste vitamino D nėra daug, didžiausias jo kiekis randamas riebioje žuvyje, žuvų taukuose. Augaliniame maiste jo beveik nėra.

         Vitamino D perdozavus (gaunant daugiau nei 10000 TV per parą ilgą laiką) kraujyje padaugėja kalcio ir išsivysto hiperkalcemija (padidėjęs kalcio kiekis kraujyje). Dėl šios priežasties įvairiuose organuose  (inkstuose, širdyje, kraujagyslėse ir kt.) susikaupia per dideli kalcio kiekiai, dėl ko gali sutrikti jų veikla. pvz. inkstuose atsiranda akmenys. Beje, kaitinimasis saulėje nesukelia šio vitamino perdozavimo.

 

Vitaminas E

 

Vitamino E sąvoka apjungia 8 skirtingo biologinio aktyvumo darinius. Aktyviausias iš jų – alfa tokoferolis, kuris sudaro 90 proc. vitamino E, esančio žmogaus audiniuose. Gamtoje randamas alfa tokoferolis yra labai nepatvarus, todėl vitaminų preparatuose jis yra sujungtas su  sukcinatu.

 

Funkcijos.

Pagrindinė vitamino E funkcija - antioksidantinė. Sujungdamas laisvuosius radikalus jis apsaugo ląstelės membranoje esančias polinesočiąsias riebalų rūgštis nuo per didelio aktyvaus deguonies poveikio (peroksidacijos), tuo pačiu mažinama vėžio rizika.  

Didžiausios tokoferolio atsargos yra raumenyse ir riebaliniame audinyje, tačiau iš jų jis blogai pasisavinamas.

         Placenta tokoferoliui pralaidi blogai. Neišnešioti naujagimiai turi nedaug riebalinio audinio, tuo pačiu ir mažas vitamino E atsargas.

Vitamino E daugiausia randama daržovių aliejuje (alyvuogių, saulėgrąžų), riešutuose, nemaltuose grūduose, lapinėse daržovėse.

        

Vitaminas K

Egzistuoja trys vitamino K formos. Dvi sutinkamos gamtoje, o trečia sintetinė:

1. Vitaminas K1 – augalų sintezės produktas. Naudojamas naujagimių hemoraginės ligos profilaktikai.

2. Menachinonai. Dalį jų sintezuoja bakterijos, tame tarpe ir esančios žmogaus žarnyne.

3. Menadionas – sintetinė forma (vikazolis), tampriai susijungusi su baltymais ir dėl to turinti pašalinį poveikį (hemolizinė naujagimių mažakraujystė, branduolinė gelta).

 

Funkcijos.

Vitaminas K skatina kraujo krešėjimą. Jis kartu su vitaminu D skatina kaulinio audinio susidarymą. Didžiausios vitamino K atsargos yra kepenyse. Vitaminas K – blogiausiai pro placentą pernešamas vitaminas, todėl kartais dėl šio vitamino stokos naujagimiai kraujuoja.

Vitamino K randama žaliose lapinėse daržovėse, kai kuriuose augaliniuose aliejuose (sojos, linų, rapsų, alyvuogių). Su maistu gaunant vitamino K perdozavimo nebūna.

 

Vaidotas Urbonas,

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos docentas

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas