NERVINĖ ANOREKSIJA
Nervinė anoreksija – tai valgymo sutrikimas, kai žmogus
sąmoningai mažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį, diagnozuojamas pasireiškus
šiems požymiams:
· Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI
(svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16
m.).
· Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas „storinančio
maisto” (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius
preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja).
· Baimė storėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja
ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį.
· Merginoms dingsta mėnesinės.
· Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią,
sulėtėja arba sustoja brendimas.
Ekspertai įrodė, jog kuo anksčiau pradedamas anoreksijos
gydymas, tuo geresni būna gydymo rezultatai.
Taigi, atkreipkite dėmesį į tokius anoreksijos grėsmės signalus:
· Ryškus svorio kritimas.
· Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto
riebumu ir dietomis.
· Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau
kalorijų (pvz., karbohidratų).
· Dažni komentarai apie savo „storumą” ar „viršsvorį",
nepaisant krintančio svorio.
· Nerimavimas dėl galimo svorio priaugimo ir buvimo „storu”.
· Alkio neigimas.
· Mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam
tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.).
· Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu, vengimas.
· Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas – nepaisant oro
sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu „sudeginti”
suvartotas kalorijas.
· Atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos.
· Apibendrinant - bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis,
kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ar maistas tampa centriniais gyvenimo dalykais.
Sergantysis anoreksija
badauja
Pacientas neigia, kad normaliam kūno funkcionavimui reikia
bent pagrindinių maisto medžiagų. Taigi, organizmo funkcionavimas sulėtėja, taip
taupant energiją. Šis funkcionavimo sulėtėjimas gali turėti rimtas medicinines pasekmes:
· Išnykusios mėnesinės.
· Nenormaliai žemas širdies ritmas ir kraujospūdis. Pakinta
širdies raumenys. Didėja širdies sustojimo tikimybė. Kraujotakos sutrikimai,
pirštų akrocianozė (balantys galūnių pirštai, kai visiškai susitraukia
kraujagyslės).
· Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė) – kaulai tampa trapūs.
Dantų netekimas.
· Raumenų masės sumažėjimas.
· Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo
sutrikimus.
· Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs
imunitetas.
· Sausa oda ir plaukai, dažnai plaukų slinkimas.
· Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose –
pvz., ant veido), vadinamas lanugo. Ši kūno funkcija palaiko šilumą kūne.
Apie nervinę
anoreksiją
· 81–95 % sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės.
· 0,5–1 % amerikiečių serga anoreksija.
· Tai viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų
moterų tarpe.
· 5–20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Kuo ilgiau žmogus
serga, tuo didesnė tikimybė, kad jis mirs. Mirties priežastys somatinės
(visiškai išsekus sustoja širdis), nuo savižudybės.
· Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų
psichiatrinių ligų.
· Anoreksija dažniausiai prasideda ankstyvoje arba vidurinėje
paauglystėje.
· Apie 70 % sergančių anoreksija atstato svorį per 6 mėnesius
nuo gydymo pradžios.
· 15–25 % pacientų liga atkrinta; dalis pastarųjų miršta nuo
ligos komplikacijų – aritmijų, oportunistinių infekcijų, nusižudo, miršta nuo
išsekimo.
· 15–25 % pacientų būdinga lėtinė ligos forma.
· Po 4 metų 50 % pacientų jaučiasi gerai (atsistato svoris,
atsiranda menstruacijos). 25 % pacientų savijauta būna vidutinė, dar 25 % -
bloga.
Po 20 metų mirtingumas išauga iki 20 %, nes lėtinė ligos
forma sukelia somatines komplikacijas. Pacientai, sergantys lengvesne
anoreksijos forma ir gydyti ambulatoriškai, jaučiasi geriau nei sergantieji
lėtine anoreksijos forma (jiems reikalinga ilgalaike palaikanti programa
atkryčių prevencijai).
Faktoriai, kurie leidžia tikėtis
geresnių sveikimo rezultatų:
* Nedaug nukritęs svoris (KMI > 17)
* Trumpa ligos trukmė
* Rimtų somatinių komplikacijų nebuvimas
* Neurozinių ir asmenybinių sutrikimų nebuvimas
* Motyvacija keisti savo elgesį
* Palaikanti šeima ir draugai
* Jaunas amžius