Kiekviena mama žino, kaip gera vaikutį paimti ant rankų ir priglausti. Tačiau šiek tiek ilgėliau panešiojus paskausta rankas, tampa nepatogu… ir pavydu kengūroms. Kyšt atžalėlę į pilvą ir šuoliuoji sau… Greičiausiai šios Australijos gyventojos ir įkvėpė kurti nešioklę. Iš pradžių ,,laisvų rankų krepšelius” susirišo  indėnų gentys. Mažuosius Džo, būsimas taikliąsias akis ir eikliąsias stirnas mamos indėnės nešiojosi per petį perjuostose skarose.

Toks kūdikių nešiojimo būdas plito po kitas pasaulio šalis ir daugely išliko iki šiol. Tačiau idėja ,,pakliuvo” ir į europiečių inžinierių rankas. Šitaip ji buvo ištobulinta ir pritaikyta mums. Norite turėti laisvas rankas ir kartu kūdikį glausti prie krūtinės? Įsigykite nešioklę. Dabar jų mums turėtų pavydėti pačios kengūros.

Kokią pirkti, kaip vaikutį nešioti, kokios saugos taisyklės, kalbiname specialistus: Šeimos medicinos centro ortopedą Regimantą Žitkauską, psichologę Dalią Vajevaitę ir ,,Pepės” parduotuvės konsultantą Aivarą Žišką.

  

Ne kiekvienam būti ,,kengūriuku”
Kol vaikutis visai mažas, jo nešti ,,kengūroje” negalima. Pasak ortopedo, nešynės gaminamos tik vyresniems nei du mėnesiai kūdikiams. Taip yra dėl to, kad iki dviejų mėnesių kūdikis dar sunkiai nulaiko galvą. O staigiau pakrypus vaikas gali patirti traumą - pasitempti kaklo raumenis. ,,Kai kuriems patarčiau ir sulaukus 2 mėn. neskubėti, - perspėja gydytojas. - Pasitaiko, kad vėluoja vaiko motorika vystosi lėčiau. Todėl prieš perkant nešynę verta pasitarti su vaikutį prižiūrinčiu pediatru”.

 

,,Kengūros” - net bėgiojantiems
Iki kada mažasis galės mėgautis kelionėmis ant mamos ,,rankų”? ,,Pepės” konsultantas Aivaras Žiška sako, kad paprastai tol, kol pipiras pradeda bėgioti. Tačiau kai kurie gamintojai ,,kengūras” sukonstravo vaikams, sveriantiems iki 16 kg. Tiek jau turi ir trimetis. Tokio svorio vaikutį mamytei panešti sunkoka, tačiau kodėl vaiko neįtaisius tėčiui ant nugaros? Juk dažnai išėjus pasivaikščioti nepatogu kartu vežtis ir vežimuko (pvz., į miesto šventę). Be to, net trimečiai tolėliau kulniuoti pavargsta. Tad geriausia išeitis šiek tiek panešti ,,kengūroje”.
 

  

Nugaryte ar priekiu į mamą?
,,Kol kūdikis mažas, geriau jį nešioti veidu į mamą, - sako ortopedas. Šiek tiek vyresni kūdikiai (nuo 6 mėn.) nešiojami veiduku į tėvus, iš smalsumo bando ieškoti reginių - sukiojasi į šalis. Kai kurios mamos būgštauja, kad, jei vaiko kaklas nuolat bus pasisukęs į kurią nors pusę, atsiranda tikimybė išsivystyti krievakaklystei. R.Žitkauskas teigia, kad tai netiesa:,,Kreivakaklystė - tai liga, kuri pasireiškia, jei labai ilgai kaklas būna persikreipęs. Ūmi kreivakaklystė gali atsirasti nugulėjus sprandą ar po staigaus judesio”.

Tad nešynė čia niekuo dėta. Be to, ir psichologė D.Vajevaitė įsitikinusi, kad kūdikis, atsuktas į mamą, jaučiasi geriau. Jis mėgaujasi mamos artumu: jos judesiai vaiką ramina, o mamos kvėpavimas stimuliuoja ir kūdikio kvėpavimą. Į save atsukus vaikutį mamai yra lengviau su juo bendrauti. Ji mato vaikelio akutes, gali jį apkabinti, paglostyti ir net pamaitinti krūtimi.

Todėl šitaip nešiojami mažieji būna ramesni, nes jaučiasi saugūs. Be to, saugiau jaučiasi ir pati mama. Juk jai nereikia vis pasilenkti ir dairytis vežimuke, ar vaikutis miega, o gal niurna ar jau stena.  Šiek tiek ūgtelėjusiam vaikučiui (keleto mėnesių) bus įdomiau, jei jį nešite veidu atsuktą į gatvę. Šitaip vaikas jausdamasis saugus: už nugaros mama (girdi jos kvėpavimą ir balsą) gali stebėti ir pažinti pasaulį. 

  

,,Jojantiems” ant nugaros
Keliauti ant mamos ar tėčio nugaros galima tik tada, kai mažasis jau labai tvirtai laiko galvytę ir koordinuoja savo judesius. Tai bus ne jaunesnis nei pusės metų vaikas. Kai jau visiškai nereikia jo prilaikyti. Kaip jau minėjome, ant tėčio ,,kupros” smagiai ,,joja” didesnieji, darželių pradinukai.

Be to, yra nešynių, kurios pritaikytos nešti ir ant nugaros, ir iš priekio. O kaip patiems tėvams yra sveikiau nešti savo pusmetinukus? Pasak ortopedo, geriausia padėtis kaitalioti, nes nešant ant pilvo kenčia mamos stuburo slankstelių sąnariai, o nešant ant nugaros - tarpslanksteliniai diskai. Tačiau nešulys ant nugaros priverčia tėvus išsitiesti ir nesikūprinti.

 

Kaip taisyklingai nešynę užsidėti?
Pasak A.Žiškos, iš pradžių ,,kengūrą” padėkite ant stalo ar lovos. Įdėkite į ją vaiką, sujuoskite visus diržus ir juos užsekite, o tada kartu su mažuoju užsidėkite lyg kuprinę. Nusiimti lygiai taip pat. Jokiu būdu neatseginėkite nešynės ant savęs. Beje, jų instrukcijose rašoma, kad jose vaikus galima laikyti tik tada, kai stovite arba einate. Sėdėti ar gulėti negalima. Pasak ortopedo, nešynėje kūdikis turėtų kaboti.

 

Tėvams atsisėdus ar gulint jo padėtis pasikeičia. Atsisėdus kojos gali remtis į tėvų kojas, o gulint mažasis gali iškristi ir susižeisti. Yra ir nešiojimo laikas. Kuo mažesnis vaikutis, tuo mažiau jis turėtų praleisti laiko nešyklėje. Nerekomenduojama joje kūdikį laikyti visą dieną.

O ,,pamatuoti” galima ir patiems. R.Žitkauskas pateikia teorinę ir praktinę taisykles. Pirmoji: nešioti galima tol, kol vaikas pats neprotestuoja, o mama dar paneša. Antroji: jei vaikas žvalus, patenkintas, tęskite kelionę. Jei verkia ar sukritęs miega, geriau išimti ir guldyti į lovelę.  

 

Kokia turėtų būti nešioklė?

Kūdikiui, kuris dar nesėdi, nešioklė turėtų būti su pakietinta nugarėle. Vaikui atsilošus, jo svoris pasiskirsto tolygiai. Be to, pravartu, kai nugarėlė būna paaukštinta, vaikutis gali remtis į ją ir galvyte. Jei mažiuką mama užsideda nugara į save, kad šis viską matytų, nugarėlė lengvai nulenkiama.

 

 

,Kengūros” dirželiai turi būti tvirti ir platūs, kad nenuspaustų tėvams pečių. Turėtų reguliuotis jų ilgis ir tvirtai užsifiksuoti sagtys (šios būna pagamintos iš tvirto plastiko).

 

 

Geriausia nešioklė pagaminta iš natūralaus pluošto, spalvinto ekologiškai švariais dažais. Lengvai skalbiama skalbyklėje iki 40 laipsnių šilumos. 

 

 

Bene viena didesnių naujovių - tai nešioklė, turinti tris funkcijas. Joje mažasis ,,nešulys” gali ne tik keliauti atsisukęs ar nusisukęs nuo tėvų, bet ir gulėti. Gulima padėti sudaroma  abu diržus perjuosiant per vieną mamos petį.

 

Nešynės ,,techninė apžiūra”
1. Kol kūdikis mažas, labai patogu, kad jo galvytė remiasi į nugarėlę. Kai jį apsuksite, kad nedengtų veido, nugarėlė gali būti nulenkiama.

2. Nuimamas seilinukas. Vaikutis gali ir apsiseilėti, ir atpilti. Tam, kad neišteptų nešioklės, prie jos prisegamas seilinukas. Jį lengva nusegti ir skalbti.

3. Diržas turi minkštus antpetėlius. Jie yra skirti tam, kad nešiojant kūdikį ,,petnešos” mamai nenuspaustų pečių.

4. Ventiliacija. Kad vaikutis patogiai sėdėtų ir nešustų, įsiūtas šis tvirtas ir laidus orui audinys.

5. Diržai reguliuojasi pagal vaiko svorį ir ūgį. Vaikutis sėdynėje turi būti prisegtas taip, kad ,,nesitabaluotų”, o sėdėtų stabiliai, žinoma, nesuveržus.

 

Jūratė Petraitienė