Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 
 

 
 

 
 
 

Kūdikis > Priežiūra > Kodėl paskubėjai, mažyti?
Dalintis

Rašau mamoms, kurios šią minutę negali paimti savo kūdikėlio ant rankų, negali jo žindyti, negali priglausti prie krūtinės... Vienintelis vilties spindulėlis – atidaryti inkubatoriaus langelį, paglostyti mažulytę rankytę ar pėdutę ir tikėti, kad iš šio mažo coliuko išaugs sveikas ir stiprus žmogus...
 
Prieš dvylika metų buvau viena iš jūsų. Puikiai prisimenu, kaip nesinorėjo žiūrėti televizijos reklamų ar atsiversti žurnalų, kuriuose puikavosi dideli pūstais žandais kūdikiai. Beprasmiški atrodė visi pirkiniai, gražūs drabužėliai, nes viso to galėjo ir neprireikti...
 
Prieš dvylika metų mano berniukas gimė 28 savaitę, tesvėrė vieną kilogramą, o per savaitę išbarstė dar du šimtus gramų. Santariškėse jis atsidūrė stebuklingai išgyvenęs vieną savaitę ir tesverdamas vos 800 gramų. Pavadinome mažylį Kristupu, lyg atiduodami jo likimą Dievo malonei. Tikrai nebuvau labai tikinti, bet tuo metu malda buvo lyg alternatyva žodžiams ir kaltųjų paieškai. Nežinia, ar galima tuo guostis, bet Lietuvoje net 6 proc. gimdyvių gimsta neišnešioti naujagimiai.
 
Kodėl tai nutiko būtent mums? Natūralu ieškoti priežasčių: gal paskubėjome lauktis antrojo vaikelio, organizmas dar nespėjo atsigauti po pirmojo gimdymo, gal ir vertėjo paklausyti gydytojos patarimo nekelti sunkių daiktų, bet pusantrų metukų dukra vis pasiprašydavo panešama, ji svėrė ne mažiau kaip 12 kilogramų. Ir pagaliau 1992 metų vasara buvo bene pati karščiausia šimtmečio vasara.
Viso to, matyt, ir užteko, kad prasidėtų priešlaikinis gimdymas...
 
 
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos Neonatologijos centro vedėja docentė dr. Nijolė Drazdienė:
Skaudžiai išgyvenančios dėl ankstyvo gimdymo moterys yra linkusios kaltinti ir save, ir visą pasaulį. Priešlaikinio gimdymo priežasčių gali būti nepaprastai daug: būsimosios mamos bendra savijauta, ligos, peršalimai, infekcijos, ypač lyties takų arba šlapimo takų, taip pat traumos, preeklampsija, padidėjęs kraujospūdis, neigiamos emocijos ir t.t. Gimdymas gali prasidėti net ir paslydus gatvėje ar suklupus ant laiptų.
Būsimieji mamos ir tėčiai turi žinoti, kokia svarbi jų pačių sveikata. Sveikos gyvensenos nepaisymas, žalingi įpročiai taip pat gali būti priešlaikinio gimdymo priežastis.
 
Minus 10 gramų – plius 10 gramų
Niekada gyvenime nepagalvotum, koks gali būti svarbus net ir vienas gramas. Juk dideliame savo pasaulyje viską matuojame kilogramais, centneriais, tonomis. Santariškių neišnešiotų naujagimių skyriuje inkubatoriuje auginamo ir slaugomo Kristupėlio likimas balansavo ant svarstyklių. Vieną dieną vaikutis priauga dešimt gramų. Tas dešimtukas suteikia vilties, kad jis kabinsis į gyvenimą. Kitą dieną nėra tų dešimties gramų, arba svoris dar labiau sumažėja, vėl neviltis...
 
Svarbiausia apsišarvuoti kantrybe, nes minusų ir pliusų kova tęsiasi ne vieną mėnesį.
Gal ir gerai, kad tuo metu mes nežinojome, jog 1992–1993 metais net 70–80 proc. tokių vaikučių nebuvo lemta išgyventi. Būtent tais metais Lietuvoje pradėjo veikti Perinatologijos programa ir nuo 1999-ųjų šansą kabintis į gyvenimą medikų pasiaukojimas suteikia beveik 60 proc. neišnešiotų, mažiau nei kilogramą sveriančių naujagimių...
 
Atrodo, mergaitės turi daugiau šansų... Pati mažiausia Lietuvoje išauginta mergytė Rasa Marija gimusi svėrė vos 450 gramų, jai buvo 28 savaitės. Medikai sako, kad teoriškai galima išauginti kūdikį, gimusį net 22 savaitę. Japonai didžiuojasi, kad jiems pavyksta išgelbėti 50 procentų tokių coliukų, tačiau likusiame pasaulyje jų išgyvenimo procentas labai mažas.
 
Bene baisiausias išgyvenimas mamai, kai mažylis „pamiršta“ kvėpuoti. Mažo svorio vaikučiai būna tokie silpni ir bejėgiai, kad tiesiog pavargsta. Tad juos nuolat gelbėja tik nuolatinis medikų budrumas ir atsidavimas. Medikai tai vadina kvėpavimo sutrikimo sindromu. Auginant neišnešiotą naujagimį, specialiais vaistais brandinami ir auginami jo plaučiukai. Tad vaikučiui stiprėjant, priaugant svorio, jis jau sugeba pats kvėpuoti.
 
Gyveno mūsų Kristupėlis Santariškėse daugiau nei tris mėnesius, kol po kruopelę prisiaugino 2670 gramų. Išmoko kvėpuoti, valgyti. Kai parsivežėme namo, jis buvo panašus į miniatiūrinį naujagimį. Bet vargai vargeliai nesibaigė...
 
 
Docentė dr. Nijolė Drazdienė:
Draugystė su medikais nesibaigia net ir atšventus pirmąjį vaikučio gimtadienį. Labai svarbu, kad medikų ir tėvų ryšys nenutrūktų vaikui išvažiavus į namus. Žmonės turėtų žinoti, kad vaikutį reikia reguliariai parodyti medikams. Labai apmaudu, jeigu pavėluotai pastebimas vienas ar kitas sutrikimas – susigrąžinti prarastą laiką būna labai sunku.
 
Kiekvienam vaikučiui sudaromas individualus planas. Neišnešiotų naujagimių psichomotorinė raida (kada jis turi kelti galvą, kada fiksuoti žvilgsnį, kada sėdėti, kada stotis ir eiti) vertinama kitaip negu išnešiotų vaikučių. Šie maži žmogučiai vertinami pagal neišnešiojimo laipsnį.
Tarkime, 28 savaičių neišnešiotas vaikutis gimė balandžio 10 dieną, gegužės 10 dieną jam bus ne vienas mėnuo, o 32 savaitės. Išnešiotas vieno mėnesio amžiaus vaikutis fiksuoja žvilgsnį, laiko galvytę, o neišnešiotam mažiuliui visai nereikia to daryti.
 
Neišnešiotų naujagimių raida vertinama pagal koreguotą amžių visais pirmaisiais gyvenimo metais. Rekomenduojama atsižvelgti į neišnešiojimą net iki trejų metų.
 
 
Kristupas pradėjo sėdėti sulaukęs 9 mėnesių, ropoti – 12, vaikščioti – 14. Mes tuomet skaičiavome pagal jo gimimą, nes dar nebuvome nieko girdėję apie koreguotą amžių. Šaunūs skaičiai, gal jie būtų dar geresni, bet buvo ir kita statistika: gripas, peršalimo ligos, bronchitai, plaučių uždegimai, mažakraujystė ir kraujo perpylimas.
 
Ir tai dar ne viskas. Kristupas taip ir augo: dvi savaites serga, dvi bando atsigauti nuo ligų, po to vėl dvi savaites serga... O per tas dvi sveikąsias savaites dar reikėdavo aplankyti gydytojus specialistus: neurologą, kuris kiekvieną mėnesį paskirdavo vis kitokią mankštelę, akių gydytoją, kuris pusantrų metukų berniukui parinko akinukus. Retinopatijos mums pavyko išvengti, o trumparegystę galėjome jam genais perduoti ir mes patys, jau nuo paauglystės pabalnoję nosis akiniais. Niekas dabar negali žinoti.
 
 
Docentė dr. Nijolė Drazdienė:
Neišnešioti naujagimiai turi silpnesnę imuninę sistemą, jie gali dažniau sirgti, būna jautrūs peršalimo, kitoms vaikiškoms ligoms. Neišnešiotiems vaikučiams kartais susiformuoja lėtinė plaučių liga. Ji atsiranda todėl, kad vaikelio plaučiukai dar nebuvo subrendę, teko taikyti dirbtinį plaučių ventiliavimą, reikėjo deguonies terapijos. Dėl to pakito pats plaučių audinys.
 
Jie turi ir ypatingų, su neišnešiojimu susijusių ligų. Tai ir neišnešiotų naujagimių mažakraujystė. Ji atsiranda todėl, kad per anksti gimęs vaikutis nespėja sukaupti geležies atsargų iš savo motinos. Taip pat tokie mažyliai  dažniau gali sirgti rachitu.
Kita ypatinga neišnešiotų naujagimių patologija – retinopatija. Kuo mažesnis naujagimis, tuo didesnė retinopatijos tikimybė. Tad neišnešiotus naujagimius turi stebėti akių ligų specialistai. Kuo mažesnis naujagimis, tuo didesnė rizika, kad kūdikis turės centrinės nervų sistemos pažeidimų. Tėvai turi žinoti, kad kūdikį privalo stebėti ir vertinti jo raidą neurologas, kuris yra specialiai pasiruošęs, moka vertinti būtent tokių vaikų vystymąsi.
 
Kada jie pasiveja savo bendraamžius? Kiekvienas – skirtingai. Labai skiriasi 24–25 savaitę gimęs kūdikis ir 34 savaičių naujagimis, kuris taip pat yra neišnešiotas. 34–37 savaitę gimę neišnešioti naujagimiai, jeigu neturi kitų sveikatos sutrikimų, iš tiesų labai greitai – per pusę metų ar metus – prisiveja savo bendraamžius išnešiotus vaikus.
 
 
Kol Kristupas buvo mažiukas, save padrąsindavome viena tikra istorija. Pasirodo, garsų anglų politiką Vinstoną Čerčilį motina pagimdė per kažkokį balių rūbinėje, būdama nėščia vos šeštą mėnesį. Vinstonas užaugo sveikas ir drūtas, rūkė dieną naktį ir gyveno beveik šimtą metų...
 
Dabar mūsų Kristupui dvylika metų, jis mokosi aštuntukais, devintukais, dešimtukais. Ar daug berniukų mamų galėtų tuo pasigirti? Mokykloje Kristupui labiausiai patinka rašyti rašinėlius. Sūnus labai savimi didžiuojasi, kai jo rašiniai patenka į mokyklos sienlaikraštį.
 
Pykstamės mudu dėl nesutvarkyto kambario, kai per ilgai užsisėdi prie kompiuterio...   Mūsų gyvenimas teka įprasta ramia vaga, lyg nieko ypatingo ir nebuvę. Net ir baimės, kad patirti išgyvenimai kankins prisiminimuose, jau neliko. Bėga metai, o atmintis žaibišku greičiu trina visus vargus. Net ir dabar, pasakodama savo istoriją, prisimenu ją lyg svetimą, kažkieno kito...
 
Auksė Kontrimienė
Šaltinis: žurnalas „Naujagimis“

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
Map
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą