„Auklėti kūdikį? Nejuokinkit,- šypsosi Vaido mama. – Juk jis temoka valgyti, šypsotis ir verkti“. Ot imsim ir pasijuoksim. Pasak psichologės Erikos Beržinienės, auklėti reikia... jau naujagimį. Kuo anksčiau mylimiausias angelėlis supras, kad jis nėra pasaulio cetras, aplink kurį sukasi kelios kartos giminaičių, tuo lengviau sutarsite vėliau. Beje, psichologai pripažįsta, kad tokį mažiuką auklėti – ne juokų darbas.   Čiū-čia liū-lia, pumpurėli Prieš rašant šį straipsnį teko išklausyti įvairiausių nuomonių. Tad nuo jų ir pradėkime. „Ilgai nenešiokite kūdikio ant rankų“, - rašoma beveik visose knygose kūdikio priežiūros klausimais. „Kodėl jų turėčiau klausyti?“ – pagalvoja daugelis mamų. „Kodėl reikėtų reaguoti ki ...

Kiekvieną kartą, kai vaikas mus nemaloniai paveikia, mes tai nekintamai apdovanojame. Nuo pat pirmosios dienos mes apdovanojame NEPAGEIDAUTINĄ elgesį. O pageidautino daugelyje atvejų NIEKAIP neapdovanojame. Ši beprotybės rūšis dažnai tęsiasi visą gyvenimą, persikeldama ir pas suaugusius partnerius. Rezultatus matome nuolat, bet mitas „jie privalo" neleidžia pamatyti mus pačius kaip PRIEŽASTĮ. Pamėginkime nuimti šį „šviesos filtrą" ir pažiūrėti, kas vyksta iš tiesų.   Egzistuoja pagrindinis tikslas, susijęs su išgyvenimu, kurį pražiūrėjo Darvinas. Buvo manoma, kad gyvos būtybės tikslas - PRISITAIKYTI prie aplinkos. Tai klaida. Niekas niekada nematė prisitaikiusių laimingų ir galingų žmonių. Išgyvenimo  tikslas - PRITAIKYTI APLINKĄ SAU ...

Aš dabar pranešiu jums kai ką visiškai naujo. Nesijuokite, tai išties nežinomas mums faktas: VAIKAI - TAI TOKIE PATYS ŽMONĖS. Jums juokinga? Tada padalinkite pusiau lapelį popieriaus. Kairėje surašykite, ką jūs galite leisti sau pažįstamų  žmonių atžvilgiu.   Komanduoti? Ne. Elgtis storžieviškai, įžeidinėti? Na ką jūs!  Drausti ką nors? Ne, ne. Apsieiti su jų daiktais, lyg savais? Kokia nesąmonė! Nervintis  dėl to, kad jie elgiasi taip, kaip mano esant  reikalinga? Ne. Prie žmonių nurodinėti jų trūkumus? Betgi tai netaktiška. Spręsti už  juos, su kuo draugauti? Priekaištauti dėl sąžinės  neturėjimo? Priekaištauti už tai, kad jie jūsų nemyli? Tai juk geriausi būdai susikivirčyti su jais ir prarasti juos. ...

Kiekviena mama širdies kertelėje turi vilties savo leliuką ateity pamatyti prie solidžiausio įmonės vadovo stalo. Maža to. Trokštame, kad išsvajotame poste ne tik gerai jaustųsi jis, bet ir pavaldiniai gerbtų bei mylėtų. Juk šiandien jis mums yra svarbiausias, tad kodėl negalėtų toks ateity būti ir kitiems?   Tačiau ką reiškia būti gerbiamam? Dar mokykloje dažnai atrodydavo, kad ypač gerbiamas mokytojas tas, kuris garsiai kalba ir beveik niekada nesišypso. Tik suaugęs supranti, kad tikram vadui nereikia trypti kojomis ir šūkauti – jo ir taip visi klauso. Svarbiausia – ne dėl to, jog bijotų. Tiesiog jį myli ir gerbia. Psichologė Dovilė Komantienė sako, kad lyderiais negimstama. Jais tampama. Ir to verta mažylį mokyti pačiame „švelniausiame“ ...