vaiką“
Laimingi vaikai
– didžiausias įkvėpimas tėvams ir visai visuomenei, tačiau jų laimės pojūtis priklauso nuo daugelio dalykų, vienas
pagrindinių - tėvų tarpusavio santykių kokybė ir darna. Vaikų ugdymas yra
nuolatinis procesas, kuris prasideda nuo vaiko gimimo akimirkos ir tęsiasi tol,
kol vaikas išeina į savarankišką gyvenimą. Šeima yra pagrindinė aplinka,
kurioje vaikas ugdomas, o formaliojo ir
neformaliojo ugdymo įstaigos gali ir turi būti tik pagalba šeimai. Šeima turi
padėti vaikui suvokti prigimtines ir nekintamas žmogiškąsias vertybes, taip
sudarant pamatą savarankiškam suaugusio žmogaus gyvenimui.
Apie vaikų ir
tėvų santykius kalbamės su Šeimų universiteto pagalbininke – Vytauto Didžiojo
gimnazijos direktore Danute Puchovičiene.
- Direktore, Jūs kasdien susiduriate su realiomis tėvų – vaikų
bendravimo problemomis. Sakykite, kokios yra pagrindinės šių problemų
atsiradimo priežastys?
Šeimoje
įvykstančios krizės paliečia kiekvieną vaiką. Kaip didžiausią blogybę vaikui
įvardinčiau tėvų skyrybas. Nesvarbu kokio amžiaus atžala bebūtų, tai stipriai
paveikia vaiką psichologiškai. Dėl šios priežasties nukenčia jo mokymosi
rezultatai, bendravimas mokykloje, socialiniai gebėjimai.
Apskritai
tėvų gyvenimas atskirai labai paveikia vaikus. Jeigu tėvai negali būti kartu
dėl materialinių dalykų, tai yra vienas iš tėvų dėl šeimos gerovės turi
emigruoti. Tai nėra taip blogai vaikui, kaip būna po tėvų skyrybų, tačiau
vaikas vis tiek jaučiasi vienas, jam trūksta vieno iš tėvų.
Tėvelių
nesutarimai ir nesugyvenimai tarpusavyje irgi daro didelę žalą. Vaikas tampa
daug labiau konfliktiškas ir spręsti konfliktines situacijas mokykloje reikia
daug dažniau nei jo mokymosi problemas.
Tėvai dažnai
susiduria su vaikų paauglystės problemomis ir su vaiko auginimo problemomis nuo
mažumės. Tėvams dažnai trūksta žinių, patirties. Manyčiau, kad „Šeimų
universitetas“ sprendžia labai rimtas problemas. Jeigu daugiau tėvų galėtų
lankyti šį universitetą, neabejoju, kad Lietuvoje žymiai pagerėtų situacija ir
vaikų auginimo klausimais, jų teisių pažeidimais, ir, apskritai, vaikai darytų
mažiau teisės pažeidimų.
Tėvų
ir vaikų santykiai lemia ne tik mokinių asmeninę raidą, bet ir vaiko asmeninius
pasiekimus moksle, o kartu tai lemia ir visos mokyklos raidą, daro įtaką visos
mokyklos rezultatams.
Ar tėvai noriai dalyvauja mokyklose veikiančiose veiklose?
Jeigu
mokykla yra iniciatyvi ir aktyviai stengiasi pritraukti tėvelius į savo
veiklas, tuomet jie dalyvauja, tačiau patys labai mažai rodo iniciatyvos.
Galbūt yra kokie 5
proc. tėvų, kurie patys nori kažką veikti,
kartu vykdyti veiklas. Kitaip tariant, jeigu mokykla kviečia tėvelius į
užsiėmimus – jie ateina, dalyvauja, tačiau tikrai trūksta jų pačių iniciatyvos.
- Ar
pati mokykla svariai prisideda prie vaiko ugdymo?
Nežiūrint kokios
vaiko sąlygos šeimoje bebūtų, mokykla ne tik kad turi galimybę, bet ir privalo
prisidėti prie jo ugdymo. Jau seniai mokytojų ir mokyklos vadovų nuostatos
keičiasi, jau seniai mokytojams rūpi vaiko lūkesčiai, kaip juos tenkinti, kaip
susitarti su vaiku, kad jis būtų bendraujanti asmenybė. Apibendrinant reikia
pasakyti, kad mokykla svariai prisideda ne tik prie vaiko mokslo pasiekimų, bet
kartu ir prie jo socialinių įgūdžių tobulėjimo. Bet, žinoma, čia didžiausią
darbą turi atlikti tėveliai, nes asmenybės pagrindas formuojasi būtent namuose.
Kaip mylėti savo vaiką, puoselėti
tarpusavio santykius bei prasmingai praleisti laisvalaikį, sužinosite Šeimų
universiteto susitikimuose. Kursai tėvams kol kas nekainuoja, nes projektą
„Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva“ finansuoja
Europos socialinis fondas. Registruokitės svetainėje www.seimu.lt jau šiandien