Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Vaiką žalojantis elgesys

Dalintis

Žmonijos istorija mena, kad vaikai beveik visuomet buvo laikomi tėvų arba kokios valstybinės institucijos „nuosavybe". Būti vaiku – vadinasi, neturėti jokių prigimtinių teisių. Senovės Romoje žmogus savo vaiką galėjo parduoti, pamesti arba nužudyti. Vaikažudystė buvo dažniausiai praktikuojama dėl ekonominių sumetimų. Tėvai, negalintys pasirūpinti savo vaikais, juos nužudydavo, palikdavo likimo valiai arba parduodavo į vergiją.
Iki šiol rasime tėvų ir mokytojų, kurie laikosi tiesiog iš amžių glūdumos atkeliavusių autoritariškų auklėjimo nuostatų ir mano, kad tik nepagailėjus vaikui rykščių jis užaugs neišlepęs.
 
Smurtas prieš vaikus - kas tai?
1871 m. Niujorke buvo įkurta Vaikų apsaugos nuo žiaurumo draugija. O nuo 1962-ųjų pasaulyje paskelbta tūkstančiai straipsnių ir išleista šimtai knygų, kurios nušviečia vaiką žalojančio suaugusiųjų elgesio ir vaiko apleistumo temas.
Koks yra vaiką žalojančio suaugusiųjų elgesio apibūdinimas? Kalifornijos valstijos įstatymuose rasime tokį apibrėžimą: „Tai neatsitiktinis vaiko sužalojimas, kurį atlieka ar kuriam leidžia įvykti tėvai ar kiti asmenys, globojantys vaiką”. Šis terminas apima emocinę, fizinę ir seksualinę žalą. Į įstatymą įtrauktas ir vaiko apleistumas bei išnaudojimas. Teisminio įsikišimo poreikį nulemia ne tiek sužalojimo laipsnis, kiek pats faktas.
 
Vaikų apsaugos nuo žalojančio suaugusiųjų elgesio vadove rašoma: „Fizinį smurtą ir ryškų vaiko apleistumą bei nepakankamą mitybą nustatyti daug lengviau nei subtilesnius ir mažiau akivaizdžius sužalojimus, kurie atsiranda dėl netinkamos emocinės atmosferos ar dėl seksualinės prievartos. Tačiau vaiko fizinę bei emocinę sveikatą ir vystymąsi sutrikdo ir grėsmę sukelia visos vaiką žalojančio suaugusiųjų elgesio formos, ir joms visoms turi būti skirtas atitinkamas dėmesys”.
 
Vienas iš svarbiausių įrodymų dėl vaiko sužalojimo – tai paties vaiko pasisakymas kam nors apie tai. Kalifornijoje asmuo, kuriam vaikas papasakoja apie jį žalojantį elgesį, net tuo atveju, jei paaiškėja, kad pranešimas buvo neteisingas, turi absoliučią neliečiamybę. T.y. jam negali būti iškelta byla dėl melagingų parodymų. Tiriant pranešimą visuomet nepamirštama galimybė, jog vaikui daromas spaudimas, kad jis tylėtų. Todėl pokalbiai su vaiku namuose arba mokykloje vyksta be pašalinių. 
 
Nelengva socialinio darbuotojo misija
Socialiniam darbuotojui techniškai lengviausia įvertinti žalos vaikui faktą, kai sužalojimą konstatuoja gydytojų ar ligoninės pranešimas. Bet ir šiuo atveju reikia nustatyti ar sužalojimas atsitiktinis, ar jo priežastis – prievarta vaikui arba apleistumas. Kitais atvejais socialinis darbuotojas remiasi nustatytais juridiniais kriterijais bei savo paties pasirengimu, patyrimu, sugebėjimu priimti sprendimus. 
 
Iš tikrųjų socialinio darbuotojo veikla yra menas, prilygstantis muzikai ar dailei. Jis turi rasti bendrą sąskambį su jo tyrinėjama aplinka ir žmonėmis. Gavęs pranešimą apie žalą vaikui, socialinis darbuotojas tariasi su gydytojais, seselėmis, mokytojais, mokyklos vadovybe, policininkais, psichoterapeutais, vaiko kaimynais ir giminėmis, teisėjais, advokatais ir pan., kokių imtis veiksmų toliau.
 
Socialinis darbuotojas vyksta tirti gauto pranešimo į nepažįstamą jam aplinką. Gali paaiškėti, kad tai labai rimtas atvejis, bet gali būti ir klaida. Iš anksto niekas to nežino. Esant pavojui, kartu vyksta ir policininkas. Jei vaikas labai apleistas arba jis fiziškai ir seksualiai prievartaujamas, policininkas turi teisę vaiką ar vaikus paimti valstybės globon iki bylos svarstymo, kuris skiriamas po trijų dienų.
Teismas vaiko ar vaikų tėvams suteikia 12-18 mėnesių problemai spręsti: tėvai nukreipiami į psichoterapijos užsiėmimus bei „tėvų kursus”, aišku, garantuojami tėvų kontaktai su vaiku.
 
Vaikų tarnybos departamento tikslas – tai pirmiausia šeimos kaip vieneto išsaugojimas. Todėl maksimalus laikotarpis, kurį vaikas būna atskirtas nuo tėvų ir atiduotas valstybės globai – 18 mėnesių. Jei per šį laikotarpį tėvai neįrodo, kad gali sukurti saugius, vaiką puoselėjančius santykius, vaikas gali būti įsūnytas ar įdukrintas arba gali būti nustatyta teisminė vaiko globa.
 
Kokie bruožai būdingi vaikus žalojantiems tėvams?
Kitais žodžiais galima paklausti: „Ką šie tėvai patyrė vaikystėje, kas dabar skatina tokį jų elgesį?”. Prievarta, kaip ir visoks elgesys, yra išmokta. Tėvams būdinga: nevaldomas agresyvumas, žmonių vengimas ir nemokėjimas bendrauti su aplinkiniais, autoritetų baimė arba, priešingai, iššaukiantis elgesys, stiprus kaltės jausmas, žemas savęs vertinimas.
Tiriant vaikus žalojančias motinas, nustatyta, kad jų žemas savigarbos jausmas, menkas pasitenkinimas šeima, nenoras teikti šilumą šeimos nariams. Kitaip tariant, motinos nesugeba suvokti savo vaiko jausmų, nes jų pačių emocinės šilumos poreikis nebuvo patenkintas. Motinos menkai nutuokia, kokie yra normalūs vaiko emociniai poreikiai.
 
Daugelis tyrimų parodė, kad vaiką žalojantys tėvai nežino vaiko vystymosi stadijų bei kokio vaiko elgesio galima tikėtis kiekvienoje šių stadijų. Dažnai šie tėvai  iš savo vaikų reikalauja per daug ir elgiasi su jais kaip su mažais suaugusiais. Vienas iš pastoviausių tokių šeimų bruožų yra tas, kad prievarta, apleistumas, tėvų netekimas kartojasi iš kartos į kartą. Socialinio darbuotojo uždavinys – nutraukti šią grandinę, kad šios dienos vaikai ateityje netaptų savo vaikus žalojančiais tėvais.
 
Stresas šeimoje, sukeltas būtiniausių gyvenimo sąlygų nebuvimo – gyvenamo būsto, maisto, rūbų, medicininio aptarnavimo, išsimokslinimo – gali būti tėvų nesugebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais priežastimi. Kovodami dėl išlikimo, tėvai gali nesugebėti racionaliai išspręsti sudėtingų situacijų, o tai paskatina prievartą vaikams.
Toks situacinis stresas nėra joks tėvų pasiteisinimas. Tačiau į tai turi atsižvelgti įstaigos, kurios sprendžia vaikų apsaugos klausimus, ir imtis priemonių, kad ateityje vaikui žala nebūtų daroma, o tėvai, prireikus, gautų atitinkamą gydymą arba būtų nubausti.
 
Vaikų apsaugos sistemos ir socialinio darbuotojo įsikišimas neretai paskatina pozityvius pakitimus vaikus žalojančiose šeimose. Būna, kad šeima suyra. Kas geriau vaikui – ilgų ginčų problema. Kai kurios šeimos būna Vaikų apsaugos tarnybų akiratyje daugelį metų, bet jokių pakitimų nepastebima. Tačiau būna ir laimėjimų – moterys įgauna pasitikėjimą savimi, sukuria naujas šeimas, pradeda naują gyvenimą.
 
Straipsnis parengtas pagal Joaną L.Rogers

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą