Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Žarnyno infekcijos dažniausiai puola mažylius

Dalintis

Vaikai serga žymiai dažniau

PSO organizacija skelbia, kad žarnyno infekcinėmis ligomis suserga kas dešimtas žmogus pasaulyje. Lietuvoje kiekvienais metais užregistruojama apie 20 000 per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų atvejų. Tačiau tai tik tie atvejai, kurie patenka į oficialią statistiką, nes daugelis užsikrėtusiųjų į sveikatos įstaigas nesikreipia. Įprastai suaugusiam žmogui ligos simptomai praeina greitai, nes jie dažniausiai serga lengviau, nei vaikai. Pakanka pagerti daugiau skysčių, pagulėti namuose. Tuo tarpu vaikai, ypač iki 5 metų amžiaus, žarnyno infekcinėmis ligomis serga žymiai dažniau ir žymiai sunkiau. To priežastis - mažylių organizmas yra daug jautresnis ir dar neturi atsparumo visokiems mikroorganizmams.

Nemažai įtakos turi ir namų švara bei higienos įgūdžiai šeimoje. Ar galima šių ligų išvengti ir kaip, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebneviene.

Kas yra žarnyno infekcijos?

Išsiaiškinkime, kas yra tos  žarnyno infekcijos. Tai užkrečiamos ligos, kuriomis užsikrėtę žmonės jaučia  beveik tuos pačius požymius. Tai pykinimas, vėmimas, karščiavimas, viduriavimas, bendra organizmo intoksikacija. Žarnyno infekcijoms būdingas vienas bendras bruožas:visi patogeniniai mikroorganizmai į žmogaus organizmą patenka per burną ir dažniausiai nuo nešvarių rankų arba per maistą ir užterštą vandenį.Žarnyno infekcinių ligų sukėlėjų yra labai daug. Mokslininkai juos dalija į dvi stovyklas: bakterijas ir virusus.

Bakterijos

Vienos bakterijos plinta nuo žmogaus žmogui, kitos, vadinamos - zoonozių bakterijomis, slypi gyvūnų žarnyne. Dar kitos - maisto produktuose. Dažniausiai aptinkami mikroorganizmai, kurie sukelia maistinės kilmės infekcijas, tai - kampilobakterijos, salmonelės, jersinijos, enteropatogeninės ešerichijoslisterijos. Nuo šių bakterijų sukeliamų ligų medikamentinės profilaktikos (vakcinų) nėra.

Virusai

Virusų rūšių irgi išskiriama labai daug, maža to, jie dar geba mutuodamikeistis. Populiariausi ir geriausiai žinomi kiekvienai mamai yra roto ir noro virusai.Šie pakliuvę į maistą nesidaugina. Jie plinta per aplinką, dažniausiai per užterštas rankas, kai jos plaunamos netinkamai ir nesavalaikiai. Nuo rotavirusų galima vakcinacija, tiesa, skiepijami tik kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Pasak specialistės, persirgus bet kuria žarnyno užkrečiamąją liga, ilgalaikis imunitetas nesusidaro, jis būna tik labai trumpalaikis, iki kelių mėnesių. Žmogus per gyvenimą gali sirgti ta pačia infekcine liga kelis kartus. Kita vertus, virusai kinta, jų yra labai daug rūšių. Ir jei susergame kelis kartus pav.,  salmonelioze ar noro virusu, lygiai taip pat galime jais sirgti ir vėl užsikrėtę. Maža to, jų yra įvairių atmainų ir kiekvieną kartą gali būti vis kitas sukėlėjas.

Profilaktika – geriausias apsaugos barjeras

,,Sumažinti užkrečiamųjų žarnyno ligų skaičių arba jų išvengti – labai sunku, - pripažįsta epidemiologė Galina Zagrebnevienė. –Tiek virusai, tiek bakterijos yra paplitę aplinkoje. Ligų sukėlėjų rezervuaras yra labai platus ir susitikimas su šiais sukėlėjais per visą gyvenimą yra neišvengiamas.“ Todėl labai svarbu žinoti ir stengtis nuo jų apsisaugoti, kitaip sakant, ,,sudėlioti apsaugos barjerus“. Riziką padeda sumažinti rankų higiena ir tinkamai tvarkomas bei paruošiamas maistas. Epidemiologė sako, kad labai svarbu kiekvienoje šeimoje ugdyti higienos įpročius. Nes būtent jau nuo esančių susiformavusių įgūdžių, nuo įpročio elgtis virtuvėje, nuo žinių, kaip teisingai ruošti maistą priklauso, ar šeimoje yra rizika plisti šioms ligoms, ar ne.

Plauname rankas

Visi žinome, kad mažylių įpročiai formuojasi namuose. Kadangi jie patys maisto negamina, labai svarbu juos išmokyti tiesiog plauti rankas. Mokslininkai ištyrė, kad su muilu ir vandeniu nuo rankų yra pašalinama apie 95 proc. patogeninių mikroorganizmų. Jie nėra užmušami (tai daryti namuose netikslinga), bet pašalinami. Ir tampakanka įprasto muilo. Nereikia imtis dezinfekcinių ar panašių mikroorganizmus naikinančių medžiagų. Specialistė sako, kad paprastas muilas, šiuo atveju, yra viena geriausių priemonių. Svarbu gerai išmuiluoti rankas, t.y., apie 20 sekundžių muiluoti delnus, tarpupirščius, panages, nes šiose vietose labiausiai mėgsta ,,pasislėpti“ mikroorganizmai. Švariai nuplovus muiluotas rankas vandeniu jas geriausiai nušluostyti vienkartinio naudojimo rankšluosčiu arba leisti išdžiūti natūraliai.

Valome namus

Jei šeimoje jau yra sergantis asmuo, rekomenduojama gerai valyti namuose dažnai rankomis liečiamus paviršius – durų, šaldytuvo rankenas, elektros jungiklius, klozeto dangtį ir kt. paviršius. Čia lygiai taip pat specialistai nerekomenduoja ieškoti ypatingų priemonių, tinka visi valikliai, kurie yra skirti buitiniam naudojimui ir kuriuos įprastai naudojame valydami namus. Svarbu valant paviršius kempinę ar šluostę vis nuplauti po tekančiu vandeniu, antraip vietoj valymo galime priešingai – išnešioti bakterijas po visus namus. 

Patarimai mokyklinuko mamai

Žarnyno infekcijomis dažniausiai serga maži vaikai. Augant vaikui stiprėja imunitetas ir mažylis tampa atsparesnis. Tačiau pirmųjų klasių mokiniams šios ligos vis dar pasitaiko gana dažnai. Ypač, kai vaikas išleidžiamas į mokyklą – juk tada pasikeičia ne tik jo socialinė aplinka, bet ir mitybos įpročiai. Jei mažylis lankė darželį, tai ten buvo sekamas kiekvienas jo žingsnis, rūpinamasi jo higiena ir kruopščiai prižiūrima mityba. Tuo tarpu pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas ne visada bus akylai stebimas. Mokytojas ne visada sužiūrės, (ir neturi tokių įgaliojimų) ar jis plauna rankas prieš valgį r pasinaudoję tualetu. Tad atsakomybė už vaiko higienos įpročius ,,persimeta“ ant paties vaiko. Štai čia ir yra labai svarbu, kad tėvai sužiūrėtų ir nuolat mokinukui primintų nusiplauti rankas. Kadangi ne visose mokyklų klasėse yra kriauklės, rekomenduojama mokyklinukams visada įdėti šlapių servetėlių. Kartu svarbu vaiką išmokyti teisingai jomis naudotis, t.y., kruopščiai nusivalyti rankas prieš imant maistą.

Kaip bakterijų neparnešt į namus

Grįžęs iš mokyklos namo ir nusiavęs batukus vaikas irgi pirmiausia turi eiti ir nusiplauti rankas. Tik po to persirengti. G. Zagrebnevienė sako, kad labai svarbu nuplauti mikroorganizmus, kuriuos mokyklinukas „parneša“ iš mokyklos, nuo laiptinės, automobilio ir t.t. Labai svarbu, kad ligų sukėlėjai nepaplistų po namų aplinką. Juk mes nežinome, kiek pavyzdžiui, grįždamas iš mokyklos pirmokas sutinka ir paglosto katinų ar važiuodamas viešuoju transportu lietė turėklų ir pan. Kai tėvai akcentuoja nuolat plauti rankas, vaikai ima ir įpranta.

Gyvūnai – gali būti ligų nešiotojai
Kad ir kaip mylėtume naminius gyvūnus ir leistume vaikams juos auginti, rūpintis bei prižiūrėti, turėtume būti budrūs ir vaikus mokyti higienos įpročių ir čia. Higienos specialistų tyrimai parodė, kad beveik visi namuose auginami gyvūnai – yra potencialūs ligų sukėlėjų nešiotojai. Jie patys gali nesirgti, gali nebūti jokių klinikinių ligų požymių, tačiau vis vien augintinis gali būti vienos ar kitos ligos užkrato šaltiniu. Specialistė, sako, pastebėjusi, kad nemažai vaikų suserga užsikrėtę būtent nuo savo keturkojų draugų.  Ypač tai pasakytina apie roplius: iguanas, žalčius, gyvates, vėžlius ir pan. Net 90 proc. išvardintų gyvūnų nešioja salmoneles. Gana dažnai pasitaiko, kai susirgus vaikui, tėvai negali suprasti, kur vaikas užsikrėtė. Pavyzdžiui, kiti šeimos nariai sveiki, o štai mažylis, kuris neišeina iš namų, nuo kažko užsikrėtė salmonelioze. Kai specialistai ima klausinėti apie gyvenamąją aplinką, dažniausiai išgirsta, kad - iš tiesų – namuose yra auginamas roplys. Todėl būtina jaunąjį zoologą išmokyti dažnai plauti rankas – po kiekvieno kontakto su augintiniu. Taip pat geriau neprileisti mažų vaikų prie kraiko dėžučių tvarkymo. O, jei kačiukas ar šuniukas staiga susirgo ar ėmė viduriuoti, nedelsiant būtina gydyti ir papildomai išvalyti namus.

Maisto dėžutė pirmokui

Kadangi dauguma daržovių valgome be terminio apdorojimo, jas būtina švariai nuplauti po tekančiu vandeniu, nulupti žievelę. Viena kita užsilikusi maiste ir suvalgyta bakterija, pasak G.  Zagrebnevienės, tikrai nesukels ligos. Tam, kad susirgtume bakterijų turi prisidauginti daug. Beje, kaip ir minėjome, bakterijos puikiai dauginasi pastovėjusiame maiste. Todėl specialistė įspėja, jei maistą švariai pagaminome ir čia pat  suvalgėme – galima būti ramūs. Tačiau, jei maistas pastovi, pav., pusdienį, ypač pasakytina apie įvairias mišraines su majonezu ar užpilais, kur ideali terpė daugintis bakterijomis – toks maistas bus pavojingas. Todėl ruošdami ,,lauknešėlį“ vaikui į mokyklą būtinai laikykitės visų maisto gamybos higienos reikalavimų. Maistas turi būti šviežias, ruošiamas švariai, nenaudojamos žalios mėsos ar žuvies pjaustymo lentelės ir pan. Jei mokinukas mokykloje nesuvalgė, neleiskite pabaigti likučių namuose, nes toks maistas jau bus pastovėjęs gana ilgai ir šiltoje temperatūroje. Labai svarbu, kad pirmoko maisto dėžutėje nebūtų ir greitai gendančių produktų. Nepamirškite ten visada vietos turi likti švariai nuplautiems šviežiems vaisiams ir daržovėms. 

Jūratė Jadkonytė Petraitienė

 

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą