Kada jūsų didysis namų šliaužiotojas pradės vaikščioti, priklauso nuo daugelio dalykų. Vieni į „dvikojų trasą“ išbėga vos aštuonių mėnesių, kiti ir metukų sulaukę neskuba. Apie tą metą, kai mūsų mažieji „keturkojai“ tampa vaikštančiais žmogeliukais, pasakoja ortopedė Vitalija Pačekajūtė.

 

Ar vaikelis bus ankstyvas vaikščiotojas, ar ne, priklauso nuo jo charakterio, temperamento, net paveldimumo. Pvz., jei vaikystėje „greiti“ buvo tėtis ir mama, tai ir atžalėlė anksti pradės vaikščioti.

Beje, nemažai įtakos turi ir visa kaulų sistema. Jei mažyliui anksti ėmė dygti dantukai, jis pradėjo sėdėti greičiau nei kiti, tai didelė tikimybė, kad anksti pradės ir vaikščioti. Juk anksčiau išdygę dantukai rodo, kad vaiko medžiagų apykaita, tarp jų ir kalcio, yra labai gera. Vadinasi, organizmas greičiau pasiruošia vaikščioti.

 

Skaudi patirtis

Tačiau jei mažylis, švenčiantis pirmąjį gimtadienį, dar ropoja keturiom, nieko baisaus. Galbūt jis lėtesnis, ramesnis. Arba labai atsargus. Pvz., bandė eiti, šleptelėjo ir užsigavo. Juk šliaužioti yra saugiau. Gydytoja teigia, kad vaikai yra gana protingi. Jie puikiausiai prisimena skaudžią patirtį ir stengiasi jos išvengti. Toks „antrasis“ šliaužiojimas gali užtrukti net porą mėnesių.

Beje, tai priklauso nuo to, ar skaudžiai vaikas užsigavo ir kaip aplinkiniai reagavo. Jei mamos veidas persikreipė iš siaubo ir išsprūdo garsus „ai“, gali būti, kad mažylis stengsis tokios situacijos nekartoti kuo ilgiau.

 

Šliaužiojantys vikruoliai ir tinginiai

Kita vertus, yra tokių šliaužiojančių pipirų, kurie puikiausiai įvaldo šį meną ir net „išvysto“ greitį. O nuropoję iki reikiamos vietos, atsistoja ir pasiima viską, ko reikia. Tokiems vikruoliams ir prisitaikėliams tarsi nėra poreikio mokytis vaikščioti.

 

Nesijaudinkite, jei 7-9 mėn. mažylis nešliaužioja visai. Vadinasi, jis iš karto ims vaikščioti. Susirūpinti vertėtų, jei vaikas vėluotų sėstis, stotis ir pan. Tada galimos neurologinės bėdos: gal silpni raumenys, gal buvo dirbtinai maitintas, o gal motinos pienu, bet profilaktiškai neduotas vitaminas D (jo lašelis per dieną yra būtinas).

Beje, yra ir tokių spartuolių, kurie metukų ir dviejų mėnesių kuo puikiausiai kulniuoja patys, tačiau dėl drąsos įsikimba į mamos pirštą. Taip jie jaučiasi saugesni. Todėl kai mama pasitraukia atokiau, mažasis klesteli ant užpakaliuko. Nesijaudinkite, tai greitai praeis.

 

Vaikštynė – mamos pagalbininkė

Ką jau kalbėti, vaikštynė – tikras išsigelbėjimas mamai. Tačiau ortopedai teigia, kad labai anksti į ją sodinti vaiko nereikėtų. Vaikštynėje gali įsitaisyti tik toks mažylis, kuris jau moka atsisėsti ir gali tvirtai sėdėti. Ne jaunesnis nei pusės metukų ir ne ilgiau nei 10-15 min. Vyresnį vaiką jau galima palikti ir ilgiau (iki valandos). Tačiau jei vaikas pats prisilaikydamas lovelėje neatsistoja, ilgai vaikštynėje nelaikykite.

Ar pastebėjote, kaip atrodo vaikelio, įsodinto į vaikštynę, kojytės? Ogi jis lyg balerina spiriasi kojų pirštukais. Gali išsivystyti „šleivos meškos“ eisena, nes pėdutės sukamos į vidų.

 

Patys patys pirmieji

Ar žinote, kad naujagimiai turi įgimtą refleksą žingsniuoti? Kad mažylis to nepamirštų, kad padukai stipriai remtųsi į paviršių, galite pažaisti „keliautojus“. Paimkite mažylį už pažastėlių, rankomis prilaikydami galvytę leiskite jam padaryti 2-3 žingsnelius. Su truputėlį vyresniu vaikeliu galite „pakeliauti“ ilgiau – 5-10 žingsnelių.

O pradėjusį sėdėti jau galite apauti bateliais. Na ir kas, kad pats dar nevaikšto. Pirmųjų batelių paskirtis – pripratinti prie jų, kad vaikas pradėjęs vaikščioti nemėgintų nusiauti. Pirmi dar nevaikščiojančio kūdikio batukai turėtų būti be pakulnės, tačiau būtinai atitikti pėdos formą. Juose vaikas turi laisvai judinti pirštukus.

 

 

Pirmi žingsneliai – rimtas užsiėmimas

● Vaikai pradeda vaikščioti tik tada, kai pasiruošia jų organizmas. Todėl pirmųjų žingsnelių negalima skubinti.

● Vaikščiojantis žmogutis privalo būti apsiavęs, net jei jis sėdi vaikštynėje.

● Nepamirškite, kad pradedančiajam „keliautojui“ gana sunku išlaikyti pusiausvyrą, ypač jeigu batų padas slysta. Pastebėję, kad vaikas jaučiasi lyg čiuožykloje, ant pado priklijuokite lipnių (popieriaus ar pleistro) juostelių.

● Vasarą keletą valandų vaikams leiskite pabėgioti basiems (ant švarios žolės, smėlio, grindinio ir t.t.).

● Jei mažiukas vengia vaikščioti arba „tinginiauja“, pažaiskite su juo. Toliau pastatykite mėgstamą arba kokį ryškų žaisliuką – tegu kulniuoja pasiimti.

● Padėkite vaikeliui jaustis saugiai. Nuo „trasos“ pašalinkite visas kliūtis ir dūžtančius daiktus.

● Pirmi žingsneliai bus apvainikuoti zuikių gaudynėmis, todėl saugiau tipenti ant kiliminės dangos, minkšto linoleumo ar žolės.

 

Jūratė Jadkonytė