Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 
 

 
 

 
 
 

Mano gimdymo istorija

Dalintis

Laukiame    Jūsų gimdymo istorijų forume. Dalinkitės džiaugsmu, didžiuokitės savimi, savo mažyliu bei vyru. 2007 - 2013 m. mamyčių gimdymo istorijas galite paskaityti  čia.

Įdomiausių istorijų penketuką rinksime metų pabaigoje, nugalėtojų lauks malonios dovanėlės.

Kokurse gali dalyvauti tik registruoti svetainės lankytojai.

Istorijų laukiame ne komentaruose, o forumo pranešimuose.

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



Ingritoze Data: 2013-07-13 00:07:11
Turiu jau du mazus stebuklėlius vienam dabar 1,7metuku kitam 3,5men, abu buvo be galo laukiami. Tad mielai noriu pasidalinti savo dviem nuostabiausiomis gyvenimo patirtimis. Nuo pat nėštumo pradžios gimdymo labai laukiau, ne del to kad man buvo sunku nesioti pilveli, bet del to kad netveriau kailyje pamatyti savo su vyru kurinėlį, o besilaukdama jutausi pati gražiausia, dievinau pilvuką :) Nebuvo jokios baimės, gimdymo laukiau kaip šventės, nuolat mintyse sukosi kaip jis atrodys ka tures mano, ka tevelio, be galo laukiau musu pasimatymo. Na ka, atejo 39sav ir 6dieneles, ketvirtadienį po pietų pradejo mausti pilvuką, aj galvoju pamaudenimai netikrieji, tvarkausi sau namus, sedziu prie kompiuterio, darau vyrui valgyti, uzbaigiau nerti mazyliui kepuryte, ziuriu nepraeina, seku laika, reguliariai kas 7min, hmm idomu jau, ateina 22val vis dar pamaudzia, bet tas maudimas man juokingas pasirode, su vyru galvojam ka daryti, sako vyras gal leikam pasitikrinti, na pasiemem tases ir islekem, pries 12nakties atvykom i priimamaji, sesele manes klausia kas nutiko? atsakau kad gal saremai man, sako kas kiek laio, sakau 7min, ji ziuri ir sako su tokia jusu sypsena tikriausiai bus tik paruosiamieji, ateina gyd, patikrina, sako 4cm einam i gimdykla. Vaio! mintyse viena, pagaliau pamatysiu savo stebukla! gimdykloje prakirpo vandenis ir laukiam, juokauju akuserei kad pamirsome gimtadienio kepureliu :) saremiai dazneja stipreja, bet as vistiek geros nuotaikos, uzejus saremiui atkvepuoju tvarkingai ramiai, pertraukeliu metu glostau pilveli, paniuniuoju dainele ramindama mazyli (to mus moke per nestumo paskaiteles), pakalbu su akusere ir vyru, guliu burbulineje vonioje, jau jauciu kad stiprokai suima, vyras paskaiciuoja sako jau kas minute saremiai, na sakau einu ant kamuolio pasokineti ir kaip tik ieina gydytoja patikrinti kakleli, sako 10cm ruosiames stumimui, oho galvoju taip greit? tuo metu buvo 2val nakties, as dar nespejau isijausti i viska, maniau kad uztruksime ilgai :) po paskutinio paziurejimo pradejau jausti nora stumti, jau buvo sunku islaikyti viska, ir pagaliau kibome i darbus, teko pavargti kokius 5stumimus bet pagaliau lygiai 40savaitėlių amžiaus 2,30val laimingai pasauli išvydo mūsų coliukas tik 2,4kg, nesitikejome kad bus toks mažytis. Plyšimu išvengiau, viskas buvo liuks, pirmą kartą jį pamačiusi žiūriu ir matau jame save, be galo jaudinanti akimirka, tikriausiai visa gimdykla švietė nuo mano šypsenos :) Kadangi pirmasis gimdymas ir vaikutis neišgazdino, pradėjome planuoti mazyliui broliuka, juk dviese smagiau augti :) 7men proga vel pastojau, vel tas nuostabus laukimas, nors jau patirtis ir buvo, bet vel visko laukiau kaip pirmą kartą, vel gyvenau gimdymo nuotaikomis, vel fantazavau kaip atrodys mūsų antras kūrinėlis. Antras mažylis pasaulį išvysti sugalvojo ankščiau 37savaitėlų, matyt išgirdo mūsų pokalbį su vyru, kai sakėme kad galėtų nelaukti balandžio mėnesio ir pasirodyti kovą :) vel istorija kartojasi, ketvirtadienį po pietų jaučiu maudenimą, vel nereaguoju, vel mintys kad netikri saremiai, vel sau tvarkausi, žaidžiu su mažyliu, gaminu picas vakarienei, bet saremiams nepraeinant skaičiuoju kad trunka kas 6min, ateina vakaras su vyru nutariam lekti iki ligoninės, apsirengiame visi trys ir važiuojam, o man toks jauduliukas ir mintys kad galetu jau būti tikrieji sarėmiai. Atvažiuojam 22val i priimamajį manęs klausia kas nutiko, sakau turiu saremius kas 6min, sesele vėl man sako nu kažin ar su jūsų tokiom gerom nuotaikom gali būti tikri saremiai, juo labiau kad ir dar ne laikas gimdyti :D sakau tegul apžiuri bus man ramiau miegoti jei viskas ok, ateina gyd, patikrina sako 5cm, einam i gimdykla, o man mintyse VALIO pagaliau susitiksime su broliuku! atsisveikinu su vyru ir sūneliu, palinkiu jam saldžių sapnelių ir iškeliauju i gimdyklą "pirkti" broliuko, o vyras lekia namo migdyti vaikutį :) gimdykloje pastato lašelinę antibiotikų nuo streptokoko, vel man nuotaikos superinės, kalbu telefonu, pranešu džiugią naujieną savo sesutėms draugėms kad jau esu gimdykloje, klausausi savo mylimų dainu mp3, kalbu su besibeldžiančiu vaikučiu, jam niuniuojiu ir laukiu vyro. Užmigdęs mažylį ir palikęs su seneliu pagaliau atvažiuoja kompaniją man palaikyti vyras. Vel burbulinė vonia, po jos truputėli pašokinėjau ant kamuolio, 3val nakties patikrina gydytoja sako visi 10cm, prakirpo vandenis, greit susiruošem stumimui, vos du geri stumimai ir 3,10val gime mūsų antrasis stebuklėlis 3,4kg! Vėl mano šypsena nušvietė visą gimdyklą :D Ir vėl klausydama akušerės komandų išvengiau plyšimų. Visad maniau kad pagimdžiusi kūdikį verksiu iš laimės, bet mano ašaros kažkur dingo, buvo tik plačiausia šypsena ir džiaugsmingi žodžiai kųdikeliui :) Abu mano berniukai kaip susitarę gimė penktadieniais :) Dievinu savo gimdymus, juos prisimenu su malonumu, tas skausmas kurį teko patirti prieš galą nublanko su pirmuoju mažylių išvydimu. Tikiuosi ateityje dar turesiu tokią dovaną vėl išnešioti ir pagimdyti dar vieną kūdikėlį! Nėštumas ir gimdymas man asmeniškai didžiausia gyvenimo dovana moteriai, aš ir toliau varvinu seilę matydama nėštukes :) Linkiu visoms būsimoms mamytėms tokiu lengvu bei gražių gimdymų, galvokime kad gimdymas ne kančia, o pati didžiausia šventė- mūsų mažylų GIMTADIENIS! tada ir tas skausmas tampa pakeliamas kai mintyse tik mažylis ;)

inga Data: 2013-04-24 12:04:51
Kai atejo laikas gymdyti neskubejau i ligonine.Bijojau par anksti vazoti.Kai nakti isvazavau i ligonine puskely ir pagimdzau suneli.Buvo antras gymdymas nesupratau kad vandenys bego po truputi.Noredavau i toleta o istikruju vandenys ejo.Dabar jau sunui 8 metai.

- - ADMIN Data: 2013-01-05 18:01:10
visos norinciosdalyvauti konkurse savo istorijas talpinkite nuorodoje forume. komentaruose talpintos nebus uzskaitomos. amziaus cenzo nera.

Iveta Data: 2012-12-30 01:12:56
Taigi... Išaušo spalio 11-osios rytas. Atsikeliu ir nueinu į wc, suprantu, jog išeina vadinamasis "kamštis". Paskambinu mamai, jog grįžtų iš darbo ir nuvežtų į ligoninę. Nuvažiavus daktarė apžiūri ir pasako, kad gimda dar nepasiruošusi, bet ateinančių trijų dienų bėgyje pagimdysiu. Valio! Laukiu nesulaukiu.... Grįžtu namo, jau įdienojus. Ateina vakaras, apie 23valanda. Po truputį ima mausti pilvą ir nugarą. Atsiguliu.... Vartausi iki puse penkių ryto. Sarėmiai jau kas tris minutes. Ką gi, žadinu mamą, kad jau laikas vežti manę į ligoninę. Apie penktą jau būnu ligoninėje, vėl apžiūri, ir paguldo į prieš gimdiminę palatą. Vartausi ir gulinėju dar iki 7:20 val., ir laukiu, kada gi čia pradės skaudėti taip, kaip rodo filmuose. Ateina daktarė pasižiūri, vedasi į gimdyklą. Prijungia tonusams klausyti aparatą, paklauso ir prasideda gimdymas. Kuris trunka super greitai ir 7:45 mano princesė jau gimusi.... Be jokių nuskausminamūjų, ir be didelių kančių. :) Iš gimdymo, neturiu jokių blogų prisiminimų. Galbūt man Dievas padėjo, kad lengvai pagimdyčiau. Nes dukrytės laukiau ir dabar auginu viena, gal dėl to nebeskyrė daugiau didelių išbandymų ir kančių. :) Esu be galo laiminga ir norėčiau gimdyti dar ir dar. :))

Jūratė Data: 2012-12-20 17:12:03
Mano gimdymo istorija tikrai įdomi su misticizmo sprsiška, bet netelpu į amžiaus cenzą.

Judita Data: 2012-09-15 13:09:36
Noriu dalyvauti konkurse.

Violeta Data: 2012-01-22 12:01:11
Kito vaikelio laukti buvo greičiau.Visą laukimo laiką galvojau,kad bus mergaitė.Nupirkau gražią,didelę lėlę.Bet gražią pavasario dieną sulaukiau sūnelio.Jis buvo tamsaus gymio,juodais plaukeliais.Kai augo jau laikas bėgo greičiau,nes rūpinausi visu namų ūkiu.kai vaikutis pradėjo kalbėti,rašiau jam pasakas.Viena tokia pasaka.Atėjo vasara.Visur sužaliavo švelnūs ,gležni žolynėliai.Ir štai pievutėje susirinko visas būrys varlyčių.Jos šokinėjo po rasotą pievą ir vis gaudė viena kitą.Į pievą atėjo mergaitė.Ji sugavo vieną varlytę ir patupdė į stiklainį.dar į stiklainį pridėjo žolyčių,gėlių žiedelių.Manė,kad bus varlytei namučiai.Bet varliukė labai norėjo pabėgti iš sukurto namelio.Tuomet mergaitė sugavo antrą varlytę ir greitai įdėjo į stiklainį.Bet varlytės nesusidragavo.Jos visaip stengėsi pabėgti.Galiausia mergaitė nusprendė,kad tokie namučiai per maži ir paleido varlytes į erdvius namus-plačią pievą.

Violeta Data: 2012-01-11 09:01:41
Aš iš pat pradžių tą rudenį supratau,kad bus vaikelis.Jis buvo labai laukiamas.Aišku,praėjo kelios dienos kol apsipratau su savo padėtimi,o apsipratus jau buvo gerai.Pradėjau ruoštis.Nusipirkau kelis žaislus,keletą drabužėlių.Tie drabužėliai ir žaislai buvo ryškių spalvų.Kai pagalvojau apie drabužėlių spalvą,,dagiau nieko nebepirkau,nes buvo neaišku kas bus mergaitė ar berniukas.Paskui laikas bėgo nepastebimai ir,atėjus vasarai,sulaukiau savo sūnelio.na kai sulaukiau,tai buvo iš vis neapsakomas džiaugsmas.Aš ėjau prie mažylio ir žiūrėjau į jį.Vaikutis buvo toks mažutis ir buvo visas mano.Aš jo niekada nepamiršau,net kai užmigdavo vis ateidavau ir žiūrėjau į jį.Paskui,bėgant dienoms,kažkas atsibodo.Dabar suprantu,kad atsibodo vienodos dienos,tarsi aš sėdėčiau ir sėdėčiau tarp keturių sienų.Nors ir mezgiau,bet vis tiek sėdėjau tarp keturių sienų.Galiausia vaikutis pradėjo šliaužioti,paskui vaikščioti.kai pradėjo vaikščioti,pradėjom mes su juo keliauti.

ieva Data: 2012-01-05 15:01:19
o kur 2011metu penketukas???

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
Map
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą