|
 Kuo norėčiau būti? Kaip teisingai pasirinkti profesiją? Klausimas vertas milijono. Jis neramina tiek mūsų vaikus, tiek mus pačius, ypač pavasarėjant, kai egzaminai ant nosies... Jei Jūsų namuose yra paauglys - šis straipsnis kaip tik jums ir jam.
Kaip vaikui padėti apsispręsti, ką jis norėsis veikti po kelerių metų? Juk yra pasakyta, jei darbas sutampa su hobiu (arba tiesiog patinka), vadinasi, gyvenimas pasisekė.
Apie tai, kas gali padėti, kalbamės su Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų (RMTKR) Karjeros planavimo centro vedėja Aldona Mačiūniene ir RMTKR Karjeros planavimo centro metodininke Gėliūne Adomaityte.
Jau daug metų dirbate su vyresniųjų klasių mokiniais, ar jaučiate, kad Jūsų darbas yra prasmingas?
A. Mačiūnienė: Taip, nes teisingai pasirinkta profesija įprasmina žmogaus gyvenimą. Mėgiamas darbas teikia vidinį pasitenkinimą ne tik pačiam asmeniui, bet yra naudingas ir visuomenei.
Neteisingai priimtas sprendimas žmogų padaro nelaimingą. Jis yra nepatenkintas darbu, savimi, neatskleidžia savo gabumų ir galimybių, t. y. nesugeba savęs realizuoti.
Todėl sėkmingas profesijos pasirinkimas yra ne tik mokinio, bet ir jį supančių žmonių (tėvų, mokytojų) reikalas. Spręsti šį sudėtingą gyvenimo klausimą padeda profesinis informavimas ir konsultavimas, jis supažindina mokinius su įvairiomis profesijomis ir padeda geriau pažinti save, savo poreikius bei galimybes.
Kokia pagalbos sistema renkantis profesiją yra šiuo metu Lietuvoje?
A. Mačiūnienė: 2004 m. buvo pradėtas investicinis projektas „Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) diegimas“. Jo tikslas – sukurti vientisą jaunimo ir suaugusiųjų profesinio informavimo ir konsultavimo infrastruktūrą, kuriai informaciją teiktų Švietimo ir mokslo ministerijos sistema (IS MOKYKLA) ir Lietuvos darbo birža. Projektas bus visiškai įgyvendintas iki 2008 m.
Tuomet Lietuvos profesinio orientavimo strategijoje numatomi du paslaugų teikėjų tipai: profesinio informavimo taškai (PIT) ir profesinio orientavimo centrai, kurie rūpinsis ne tik informavimu, bet ir konsultuos asmenis jiems rūpimais klausimais, taikydami specialias metodikas, bei įgyvendins prevencinę, reabilitacinę ir korekcinę veiklą.
Kas gi yra profesinis informavimas?
A. Mačiūnienė: Profesinis informavimas – tai veikla, kuri apima žinias apie švietimo sistemą, specialybių, profesijų turinį, ypatumus ir reikalavimus, kvalifikacijas, jų įgijimo, tobulinimo ir persikvalifikavimo galimybes bei tvarką. Taip pat darbo rinką ir informacijos apie profesinės karjeros galimybes teikimą.
Be to, tai nuoseklus ir sistemingas mokinių supažindinimas su įvairiomis profesijomis bei jų specifika, atsižvelgiant į jų amžių, nuo paprasčiausių dalykų iki įvairiapusės ir labai svarbios informacijos.
Kaip tai vyksta?
G. Adomaitytė: Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai supažindinami su įvairiomis profesijomis, ugdomi jų bendrieji gebėjimai. VIII–X klasių mokiniai susipažįsta su atskirų mokslo šakų ir specialybių turiniu, įgyja informacijos apie politechninį išsilavinimą.
Šiuo ugdymo laikotarpiu mokiniai supažindinami ne tik su atskiromis specialybėmis, bet ir su jų kilme, paplitimu bei suteikiama galimybė praktiškai išbandyti tam tikras profesijas (praktinė veikla, visuomenei naudingas darbas, ekskursijos). Pas mus į Karjeros planavimo centrą atvyksta mokinių grupės dažniausiai po10–15 žmonių. Daugiau kol kas priimti negalime, nes šiuo metu mokymo klasėje turime tik tiek kompiuterių.
Žinoma, iš tolimesnių miestelių priimame iki 20 mokinių, nes jiems sunkiau atvykti. Paskaitoma trumpa paskaita apie karjeros planavimą, profesijos pasirinkimą.
Mokinys mokomas įvertinti tris pagrindinius profesijos rinkimosi veiksnius: ko noriu (norai, troškimai, interesai, polinkiai), ką galiu (gebėjimai, sveikata, mokymosi rezultatai) ir ko reikia (šalies ekonominiai poreikiai, visuomeninis naudingumas, profesijos perspektyvos). Kartu vaikai supažindinami, kaip kompiuteriu rasti vienokios ar kitokios profesijos aprašymą, sužinoti, kokių savybių, gebėjimų reikia atliekant vienokį ar kitokį darbą ar tai paklausu darbo rinkoje ir pan.
Juk per vieną kartą neįmanoma supažindinti su daugeliu profesijų – šitaip mokinys sužino, kur gali rasti daugiau informacijos ir kaip planuoti savo karjerą.
Kuo norėčiau būti? Kaip teisingai pasirinkti profesiją? Klausimas vertas milijono. Jis neramina tiek mūsų vaikus, tiek mus pačius, ypač pavasarėjant, kai egzaminai ant nosies... Jei Jūsų namuose yra paauglys - šis straipsnis kaip tik jums ir jam. 
Kaip vaikui padėti apsispręsti, ką jis norėsis veikti po kelerių metų? Juk yra pasakyta, jei darbas sutampa su hobiu (arba tiesiog patinka), vadinasi, gyvenimas pasisekė.
Apie tai, kas gali padėti, kalbamės su Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų (RMTKR) Karjeros planavimo centro vedėja Aldona Mačiūniene ir RMTKR Karjeros planavimo centro metodininke Gėliūne Adomaityte.
Ar į jus gali kreiptis ir pavieniai asmenys?
G. Adomaitytė: Taip. Mes konsultuojame ir individualiai. Kartais mokiniai užsirašo patys, kartais tai padaro jų mamos. Mes džiaugiamės visais besikreipiančiaisiais, nes tai rodo mūsų darbo prasmingumą. Žmonėms iš tikrųjų reikia mūsų konsultacijų, jie kartais palaiko su mumis ryšį ir vėliau – konsultuojasi, pasidžiaugia priėmę teisingą sprendimą. Kartais net ateina jau po studijų baigimo ir padėkoja už laiku suteiktą pagalbą.
Kaip Lietuvos mokiniai gali gauti profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas?
A. Mačiūnienė: Šiuo metu Lietuvoje šias paslaugas teikia teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, Karjeros planavimo centras, esantis Vilniuje RMTKR, ir Jaunimo karjeros planavimo centras, esantis Kaune. Informacijos galima gauti ir profesinio informavimo taškuose (PIT sąrašą galima rasti www. rmtkr.lt). Taškai veikia bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, jaunimo, švietimo centruose, neformaliojo švietimo įstaigose. Ten dirba kvalifikuoti specialistai, galintys mokiniams suteikti informacijos apie profesinės karjeros galimybes, mokymosi įstaigas, stojimo ir mokymosi sąlygas. Didžiausiuose šalies universitetuose yra įsteigti karjeros centrai, kurių paskirtis susijusi su būsimų ir esamų studentų profesijos pasirinkimu, karjeros planavimu, įsidarbinimu.
Jūs minėjote, kad, be profesinio informavimo, teikiama ir konsultacija. Kas tai yra?
A. Mačiūnienė: Profesinis konsultavimas – tai veikla, skatinanti asmenį optimaliai panaudoti savo jėgas kvalifikacijai įgyti ir dirbti. Kartu tai ir pagalba renkantis ar keičiant profesiją, atsižvelgiant į žmogaus individualias savybes (interesus, gebėjimus, polinkius), konkrečių profesijų ypatumus bei mokymosi, studijų ir darbo galimybes.
Kuo gi tai skiriasi nuo darbo, kurį atlieka profesijos informavimo specialistai?
G. Adomaitytė: Mes neatliekame gilių asmenybės psichologinių įvertinimų. Tiesa, kažkada psichologijos testais ir asmeninėms konsultacijomis vertinome mokinio intelektą, bendravimo, įtikinėjimo (iškalba, loginis pagrįstumas, įtaigumas, vadovavimas, mokymas, auklėjimas), meninius bei fizinius gebėjimus. Kai buvo atskirtas informavimas nuo konsultavimo, atrodė, kad nesugebėsime dirbti. O dabar matome, kad tokio gilaus asmenybės ištyrimo reikia toli gražu ne kiekvienam. Daugeliui užtenka tiesiog suteikti informacijos apie profesijas, studijų programas ir pan.
Kas dar, be mokinio gebėjimų įvertinimo, daroma per profesinį konsultavimą?
A. Mačiūnienė: Pagrindinis profesinio konsultavimo uždavinys – mokinio kompetencijų ugdymas. Štai reikšmingiausios:
-
asmeninė, pasireiškianti pasitikėjimu savimi, iniciatyvumu ir aktyvumu, aukštesne savikontrole;
-
socialinė, pasireiškianti gebėjimu sutarti ir bendrauti su aplinkiniais, reikšti ir apginti savo nuomonę, bendradarbiauti ir dirbti grupėje;
-
mokymosi, pasireiškianti vidiniu noru mokytis ir taikyti žinias, gebėjimu ugdytis savarankiškai, sutelkti dėmesį ir susitelkti kryptingai veiklai, surasti reikalingą informaciją;
-
motyvacijos, pasireiškianti gebėjimu suprasti savo polinkius ir interesus, planuoti ateitį, įsivaizduoti savo tolimesnio mokymosi ar darbo planus, sudaryti racionalų profesijos įgijimo ir profesinės karjeros planą.
Suprantama, tai neatliekama vienos konsultacijos metu, reikalingas ilgas ir sunkus darbas.
Kam jūs patartumėt kreiptis į profesinio konsultavimo specialistus?
A. Mačiūnienė: Manau, kad tai reikalinga mokiniams. Ypač tiems, kurie yra sutrikę ir kuriems profesinio informavimo specialistų pagalbos per mažai. Taip pat rekomenduotume kreiptis įvairių sutrikimų turintiems mokiniams, nes individualaus konsultavimo metu bus tiksliai įvertintos jų galimybės, rasta geriausiai jiems tinkanti iš siūlomų profesijų bei patarta, kaip jos siekti.
Sigita Dirgėlienė
|
Dalintis