|
 Skaitalai diskusijų pradžiai...
Kaip įprasta dabar „griauti mitus“ nusistovėjusiems reiškiniams fizikoje,chemijoje ar biologijoje, taip ir maisto atžvilgiu laikmetis griauna nemenką dalį įsišaknijusių stereotipų. Štai visai neseniai į rankas papuolė gerai žinomo akredituoto mitybos specialisto Glenn‘o Cardwell‘o pastebėjimai. Jo nuomone, yra septyni pagrindiniai mitai mitybos atžvilgiu ir juos reiktų suprasti kaip „praėjusį etapą“ ir griauti...
Vienas iš geriausiai žinomų mitų: gerti daug vandens. Pasak jo, 6-8 stiklinės vandens, kurias siūloma išgerti per dieną, žalos neatneš, ypač jei ta diena buvo karšta. Tačiau reikia suvokti, kad vandens šaltiniu gali būti ne tik pats vanduo. Daržovėse, sultyse vandens yra apie 90 proc., žuvyje, mėsoje apie 50 proc., o kad ir kaip keistai nenuskambėtų, duonoje taip pat yra vandens. Tiesiog, pasak autoriaus, reiktų įvertinti kiek kartų per dieną bėgate į tuoletą šlapintis ir stebėti: jei šlapimo spalva palyginti su pirmuoju „koncentruotu rytiniu“ šviesėja, reiškia, jūs gaunate pakankamai skysčių. Ir tai yra individualu...
Su šiuo mitu susijęs ir antrasis: kava skatina pernelyg dažnai bėgti į tuoletą. Glenn‘as tvirtina, kad mitas, jog išgėręs puodelį kavos bėgsi šį puodelį iššlapinti, turėtų būti sugriautas. Jis remiasi moksliniu tyrimu, kad 1mg kofeino išstumia lauk 1,17ml šlapimo ir skaičiuoja, jog pilnas puodelis arbatos (kurioje apie 50 mg kofeino) jums „pagamins“ 60ml šlapimo, o jūsų kūne liks apie 190 ml. vandens. Taigi draugystė su kofeinu neatneša dehidratacijos...
Trečią mitą, kuriuo labiau naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, autorius apibūdina kaip įsisenėjusį. Jis kalba apie kiaušinių ir „blogojo cholesterolio“ sąsajas. Samprata, jog cholesterolis maiste persimeta į tokį patį cholesterolį kraujyje – ydinga. Septyniasdešimčiai procentų žmonių tai suveikia atvirkščiai ir tik trisdešimčiai procentų žmonių išmatuojamas lengvas cholesterolio rodiklių pakilimas. Valio kiaušinių valgytojams...
Beje, šis mitas sietųsi su kitu: „riešutai ir avokadai turi cholesterolio“ mitu. Glenn‘as kerta iš peties: jis sako, jog cholesteroliui rastis reikalingos kepenys, kurių augalai neturi. Taigi, skirtingai nei gyvulinės kilmės produktuose, augalinės kilmės produktuose cholesterolio nėra. Avokadas ir riešutai savyje slepia nesočiuosius riebalus, kurie nekelia cholesterolio rodmenų kraujyje. Kaip tik riešutukai teigiamai veikia širdį ir yra labai naudingi (kalbama apie natūralius, o ne sūdytus ar prieskoniais pagardintus riešutus).
Pats netikėčiausias man buvo penktojo - - griovimas. Aplink tik ir mirga populiariojoje spaudoje: derink tą su tuo ir pan. Cardwell‘as tikina, kad šimtą mito apie maisto suderinamumą metų gyvuojantį mitą laikas griauti. Pasak autoriaus, jį reiktų vadinti ne „ką su kuo derinti“, bet „ko su kuo nederinti“ mitu. Autorius linkęs sugriauti šį supratimą pateikdamas įrodymą, jog baltymams, riebalams ir angliavandeniams skirti enzymai, padedantys suskaidyti skrandyje suskystintą maistą, išsiskiria visi vienu metu. Todėl individualios maisto kombinacijos bet kokiu santykiu ir bet kokiu paros metu yra „teisingos“.
Šeštasis mitas yra vienas iš garsiausiai aptartų, nes apie celiulitą žino ir vyrai, ir vaikai, tai – celiulito kilmė iš maistinių toksinų mitas. Mitų griovėjas kantriai aiškina, jog celiulitas - tai tie patys riebaliukai, tik jų sankloda yra tam tikrose vietose ir jų prigimtyje yra šiek tiek skirtinga struktūra. Celiulitas randasi kartu su amžiumi ir odos elastingumo praradimu, hormonų pusiausvyra ir, beje, kartais nutukimas eina visai atskirai nuo celiulito (jie nėra susiję). Jis teigia, jog kartais net normalaus svorio moterys turi celiulitą ir jis nekelia neigiamos įtakos sveikatai.
Paskutinis - pieno ir kalcio mitas. Autorius pagrindžia, kad pasisavinimas konkrečiai kalcio iš pieno prilygsta tik apie trisdešimčiai procentų, iš brokolių - apie penkiasdešimt , iš špinatų - apie penkis. Organizmas nepasisavina kalcio iš konkretaus maisto produkto šimtą procentų, nes tokiu atveju mes taptumėm kalcio bombomis.
Man patiko skaityti šio autoriaus mintis. Juolab, kad mitų griovimas įneša blaivaus mąstymo, priverčia šiek tiek atsitraukti ir pažiūrėti kritiškiau į nusistovėjusias normas. Galų gale įsivertinti save, kiek pasiduodame stereotipiniam mąstymui. Prisipažinsiu ilgą laiką ir mane ribojo keli mitai iš ankščiau paminėtų. Ypač kai pyliau į save vandenį.... du litrus, tris litrus...o po tik ir galvojau, kur arčiausiai tuoletas... Beje, jūs taip pat galite apsilankyti žavingojo Glenn‘o blog‘e: http://www.glenncardwell.com/. Paprastos mintys apie reikšmingus dalykus tikrai paperka. Papirko ir mane...
Labai idomu būtų išgirsti jūsų pasisakymus apie mitų griovimą. Gal jūs taip pat jau sugriovėte kokį reikšmingą įsitikinimą maisto atžvilgiu. Kuo tikite, kuo netikite, ką išbandėte? Pasidalinkite.... lauksiu.....
mama Aistė
|
Dalintis